Baubas ir cukrus

Avietė

...po velniu, rudenėja...

Baisiai patiko ši frazė:
Sarkazmas sėdėjo ant mano liežuvio galiuko ir tabalavo kojytėmis

Ko gero pirma karta teks pabuti angliskose laidotuvese. Netekom kaimyno, nors maciau ji vos viena karta. Susipazinom labai juokingai. Apie tai ir papasakosiu.
Buvo rytas. dar miegojau, kai tuo tarpu visi iskubejo i darbus. Kai atsikeliau, sove galvon isnesti siuksles (megstu tvarkytis rytais). Bet si kart ideja buvo ne pati geriausia, mat kazkuri dalele smegenu dar miegojo :) Taigi, spontaniskai pasokau is lovos, ciupau siuksliu maisa, isispyriau i draugo batus (baisiai dideli pasitaike), trenkiau durim ir cia pat prie vartu ismeciau siuksles i konteineri. Deja, taip ir likau stoveti su naktiniais ir juokingai dideliais draugo batais siapus uztrenktu duru. Kuri laika stovejau ir stebejau, kaip praeiviu veiduose atsiranda kuklios sypsenos. Pamazu pradejo busti ta smegenu dalele, kuri miegojo, prisiminiau, kad is kiemo puses palikau praviras virtuves duris ir kad vienas kaimynas visada buna namuose. Tai ir nusliauziau, kaip kokia elgeta prasyti kaimyno, kad isileistu i savo kiema ir padetu man dasikasti iki savojo. Man buvo labai geda prasyti jo pagalbos,zinojau, kad sunkiai vaiksto, bet kitos iseities nebuvo. Jis palydejo mane i savo kiema, pristume siuksliu konteineri, kad butu lengviau man perlipti tvora, dar ir koja prilaike, kad nenuslysciau. Siaip esu puiki laipiotoja per tvoras, bet ta kart uztrukau ilgeliau,mat nelabai tinkama apranga ir avalyne pasitaike :)) Galiausiai kaip kokia Matrica nusokau nuo gan aukstos tvoros, padekojau gelbetojui kaimynui ir laimingai pasiekus tiksla nusuoliavau savo virtuves link.
Tai tokia buvo mano pati trumpiausia, pirma ir paskutine pazintis su kaimynu.

Kartą vienas, garbingas žmogus man pasakė komplimentą, kurio niekada nepamirsiu, nes buvo labai netikėta ir begalo  juokinga.
Nuskambėjo maždaug taip:
Tavo labai gražios akiduobės :)))
Kas kart prisiminus mano vaizduotėje suboluoja žmogaus kaukuolė :))
Negaliu, kaip juokinga :)))

Ši istorija apie mano komedijantę mamytę. Turėčiau perspėti jus, ji garbingo amžiaus, tad labai nesijuokit :)
Kartą vaiksčiojom abi po turgų, staiga mostelėjo ji savo smiliumi senyvo žmogaus link ir sako:
Matai ta žmogų, su rudu žiponu? aha matau, burbtelėjau.
Tai va (toliau dėsto mamytė), dar kai jaunas buvo, sunkiai dirbo laukuose, šienapjūtė buvo...sušilo žmogus, nuėjo atsigert šalto vandens iš šulinio ir ką tu manai, susirgo plaučių uždegimu. O žinai, tais laikais daktarų nebuvo ir numirė žmogus...
Taip ir likau amo netekus, žiūriu į mamytę (ar nekarsčiuoja), į tą žmogų, su rudu žiponu ir nieko nesuprantu.
Pasirodo mamytė savo pasakojime praleido vieną smulkią detalę, ši istorija buvo apie to žmogaus brolį.
:)))

Kuris kolega jums jums pats ikyriausias ?

"Femme fatale" ;)

Einu žiūrėti, ryt papasakosiu ar verta buvo ;)