Kažkada fantastikos pasaulis buvo jaunas ir kiekviena idėja buvo verta to, kad iškirsti keletą hektarų miškų. Neaišku, kokios bus technologijos po šimto metų? Jos bus štai tokios, imkit ir skaitykit. Ar galima skristi greičiau už šviesą? Be abejo, ir štai kas tada bus! Žemė išžvalgyta ir trūksta romantikos? Visata yra naujoji Terra Incognita, kur laukia egzotiški čiabuviai, gralio taurės ir šlovė stipriems bei narsiems su paleriais rankose vietoj revolverio su šešiais patronais.

Bet technologijos jau vystosi greičiau, nei kertami miškai joms aprašyti. Kosmosas atsibodo, nes, panašu, šviesos greičio aplenkti nepavyks ir į kosmines operas rimtai žiūrėti net nebesinori, jos atrodo vaikiškai kaip išaugti triusikėliai. Fantastika šiandien, su retomis išimtimis, yra apie Žmogų, jo Problemą ir Prasmę.

Štai čia ir baigiasi Fantastika. Tam, kad rašyti apie Žmogų ir jo Problemą, fantastikos žanro nereikia. Fantastikos žanras per daug išsipučia ir nustumia Žmogų ir Problemą tam, kad išlaikytų savo žanro reikalavimus. Nulupi nuo kūrinio apie Žmogų ir Problemą fantastiką ir supranti, kad jos ten ir nereikėjo. Kad pastangos yra bergždžios.

Arba tai turi būti geniali Fantastika. "Soliaris" ir "Piknikas Šalikelėje", pasakojantys apie Žmogų ir jo Problemą fantastikoje atsiranda taip fucking retai....

Eilėraštuks apie batukus:

"мои туфли были два
Я не нахожу одного пропавшего без вести

в качестве одной обуви
Я не могу никуда"


Viena žinoma patarlė:

"Вчера утром на более интеллектуальные" (Atspėkit, kokia?)


Pastebėjau, kad laikui bėgant transleito sistema išsisemia ir galų gale, po daugelio to paties teksto vertimų pirmyn-atgal apsisprendžia, koks vertimas yra galutinis ir neginčijamas. Pabandykit prasukti keletą eilėraštuko apie batukus iteracijų. iš lietuvių į rusų ir atgal. Tikrai nenusivilsit :)

Ateitis priklauso veržlėms!

(Lengvai perfrazuota Romerio universiteto reklama per "Tūkstantmečio vaikus".)

Įdomu skaityti ne tik tai, ką parašo kiti. Įdomu stebėti, kaip vertinami kūriniai. Kadangi daugiausia laiko praleidžiu Fantastikos departamente, akivaizdu, kad ryškėja dvi stovyklos:

1. Pavadinkime tai "Hard" gerbėjais. Dominuoja aiškus siužetas, neįmantrios metaforos, paprastos sakinių konstrukcijos, žavimasi technologijomis, saikingai arba visai nesigilinama į veikėjų vidinius išgyvenimus. Centrinė kūrinio ašis - pasirinktos istorijos plėtojimas.

2. Pavadinkime tai "Soft" mėgėjais. Dominuoja veikėjų vidiniai išgyvenimai, daug dėmesio vaizdingumui ir metaforoms, sudėtingos sakinių konstrukcijos, siužeto linija antraeilė arba visai neegzistuoja. Centrinė kūrinio ašis - vidinis išgyvenimų srautas.

Ir chebra kalasi. Pagrindiniai argumentai tokie: "Hard" gerbėjai ūdija "softininkus" dėl "meno vardan meno", "Softininkai" iš aukšto vadina "Hard" gerbėjų darbus "neliteratūriškais".

Įdomu, kaip reikalai klostysis toliau. Netgi labai įdomu :))

Šeštadienis, jaučiuosi kaip kokia Samarietė. Visi žmonės yra broliai ir seserys.

Varysiu į Akropolį, reikia nusileisti ant žemės :)

Šiąnakt susapnavau, kad mane išrinko į seimą kaip nepriklausomą kandidatą. Apsidžiaugiau, kad galėsiu keturis metus nieko neveikti. Bet iš karto susirūpinau, kad po keturių metų tik tiek ir tesugebėsiu. Visą naktį negalėjau apsispręsti, ką man dabar daryti.

Ryte pabudau neišsimiegojęs.

Jei žmogus turėtų reikalingus lokio genus, galėtų per krizę čiulpti leteną.

Vieną kartą jis paėmė akmenį ir metė. Pataikė ir buvo sotus. Parodė kitiems. Jie irgi išmoko mėtyti. Visi tapo sotūs ir jiems prireikė daugiau.

Turiu omeny ne poetus, rašančius į Fantastiką. Jiems ant galvu nors penkiapėdžius jambus tąšyk - vis vien protingesni netaps. Turiu omeny portalo administraciją, kuri atsipūtusi žiūri į tai, kaip bujoja betvarkė.

Spėju, atėjo metas atsotogoms, nes anksčiau dar sugebėjau į tai žiūrėti sarkastiškai. Dabar tiesiog apmaudu, o tai jau blogas ženklas.

Ir visai Valkas neteisus. Charono kronikas aš atkakliai rašysiu, nes man jos patinka, o tie, kas galvoja kitaip - tegul sau galvoja :))

Kas nori, 5 dalis jau yra. Patys žinot kur :)