mano mintys sliauzia i svetimus miskus pamirsusios kur gime. jis ziuri i mano zodzius nustebes ir kartu issigandes, bet raizgo savuosius per tas pacias duobes ir seklumas lyg nebutu praeje begalybe rytu ir saulelydziu. as spjaudausi apipuvusiu nuovargiu ir besikartojancia tyla. mazas angelelis gyvena lyg niekur nieko o as su kiekviena praejusia valanda isidedu i siela po vis didesni gabala baimes. ir atidelioju rytdiena, kad ji atejusi nenusinestu mano gyvenimo
stebetinai greitai prisiminimai ikunyja dabarties forma pavirsdami galvos svaiguliu ir rodos kritimu i juoda buti, kur aklumas islaisvina. pasineriu i jo rankas ir greitai besikilnojancia krutine. padejusi galva ant karsto slapio peties. londonas krinta ant manes kaip astrus lietus. ir akimirka rodos galeciau viska palikti ir eiti i paselusia praeiti, tik sikart augancia kitais pasirinkimais. ryte surankioju pamestas ir pasleptas tiesas. ir isgerusi kasdienini zalios arbatos puodeli i rankas paimu mazyti angela, ramiai snopuojanti tykius sapnus i vasara apipilta kambari.
einame dviese pasoneje kalnuai ji miega o as dairausi i musu ateiti
skrenda sapnuose mano lietuva supakuota i isplautus majonezo stiklainius, skrenda londonas, igrustas i raugintu agurkeliu stiklaini. be sparnu, be plunksnu, be delnu ir pedu, tik lengvai sklendzia virs mano galvos, apaugusios berzu lapais, klevu lapais, drebuliu lapais. nejauciu nei vejo nei saules tik kvepuoju giliai o rodos oras is burbulu sudarytas, su kiekvienu ikvepimu prariju po burbula, tik pamenu, galvojau, kad negalejau nuspeti, ar pamatyti, kokios spalvos tie burbulai. uzvertus galva spoksau, tokie grazus tie stiklainiai, su judanciais miestais viduj, uzsimanau pasiekti, o kai rankas istiesiu, pamatau, kad tik galvojau turinti rankas, na, jauciuos lyg jas tureciau, bet dairaus dairaus i visas puses, o ranku nematyti ir tiek. tiesiog nematyti. ir ka tada padarysi zmogus? klausiu.
benediktas janusevicius "prarugusiu krauju"
butu gera paskaityti, jei butu imanoma gauti
balandzio penkiolikta diena astunta ryto i mano pasauli atejo du kilogramus tris simtus gramu sveriantis stebuklelis. vartosi kasdien loveleje bevardis kiekvienu iskvepimu ispusdamas i kambari laimes gniuzuleli, kuris tiesiai i mano dvasios krepsi nutupia, be paliovos pildydamas ir pildydamas taip ilgai ten tupejusia tustuma.
gimdymas nebuvo be komplikaciju. guliu kraujo klane, klykdama is skausmo, tikindama vyra ir seseles kad skausmo nebegaliu pakelti, nesustodama kraujuoju, sakau kaskas su manimi negerai, nenormalu kad taip po gimdymo skaudetu. seseliu neitikinau. jos tikino mane, kad as veltui nerimauju. :po gimdymo visada skauda, buk kantri." keturias valandas prasikankinau. netikrino kas valanda nei kraujo spaudimo, nei nuskausminamu dave. kai supratau jog arba iseisiu is proto arba mirtinai nukraujuosiu, iskeikiau visus ir vyra. tas islakstes po visa ligonine rado daktara, o sis persigandes ant laselines mane iskart pastate, o dvieju dienu begyje tris maiselius kraujo dave. guliu lovoje, rankos subadytos, apsiverst ant sono negaliu, eit i toleta negaliu, prikaisiota visokiu vamzdeliu slangeliu, mergyte salia lovelej snaudzia, nepamenu nei kaip veidelis atrodo, nei pasupuot galiu kai verkia. daktaras vsi ateina patikrint, galiuasiai pareiskia, kad jis labai didziuojasi mano spalva. sypteliu. o vyrui tyliai susnibzda: "tik pusvalandis isgelbejo jusu zmona nuo komos, dar sike tike ir buciau turejas operuot. daugiau vaiku nebeturetumete."
afrikos ligonines. juodos seses ir juodi pacientai. tik daktaras baltas. sakantis - seses sumaise vaistus, jums dave kresejima mazinanciu. ir nepatirino kaip jus, paliko keturias valandas kraujuoti. taip buti neturi.
TIA mintyse pakartoju. man nei liudna, nei skaudu, nei pikta. ismoksti gyventi su kitu klaidomis. net jos tave nuveda taip arti bedugnes krasto.
nika rodos myliu kasdien labiau ir labiau. jis tetukas. o kas butu pagalvojes, kad isgyvensime londona, narkotikus, bedarbyste, sulauzytus pazadus ir svajones ir pradesime normalu gyvenima?
vyras darbe greztu susidraske delna. siuvo, devyni dyksniai. naktimis nemiega, nemiegu ir as, abu pavarge, susitaike vis kartojam - meslas. sakau turiu maza dideli vaika. negali pats maudytis, ranksluosciu nusidziovinti, kojiniu apsiauti, gaminu as, tvarkau namus as. jis geria nuskausminancius. ilgai guli lovoj rytais. stebuklas. nebelekia sesta ryto zaist golfo per kompa. toks geruciukas ir apsnudes vaiksto. net miela ziuret :)
mama is dublino siandien skrenda i lietuva. pirma karta po skyrybu. sako bijo. sakau, bijojau ir as, kai pirma karta grizau namo po metu pragyventu londone. imesk uz mane akmenuka i nemuna, mama, sakau. bijome suprasti kiek daug palikome uznugary. kai pabudus tomis dienomis as ilipu i drungna vonia ir paliepiu sau "geriau apie tai negalvok". nutariau negalvoti ir apie nama su sodu ir suns pirkima. finansai nugrustu mane i miniatiurine deze, uz kurios sienu liktu visos galimybes pasirupinti padaro dokumentais, kad veliau galeciau issivesti is salies. daug veliau. o kolkas gyvenu bandydama suvokti, ar adaptuotis visgi yra pats geriausias pasirinkimas. ar pripratimas gali buti laimes pagrindu. nors taip daznai rodos zinau atsakyma, kai susinervinu skaitydama apie didelius miestus ar ziuredama reportazus per zinias. mama sako, ne tremtine esi. o nedekinga nepatenkinta vejus besivaikanti jauna moteris, su kalnu atsakomybiu. kaskada mano moto buvo gyventi sia diena. dabar siandienos smunka tarp koju pirstu ir svariu panagiu, nutekedamos i kanalizacija, galvoju, kai taip stipriai noriu jog ateities planai virstu tikrove. atrodo nebetekau kantrybes. bet vis dar sugebu isgelbeti save nuo depresijos prisimindama kas buvau, ir kas dar tebesu, tikriausiai. ir kad dabar esu ten, kur turiu buti, ir kad visa, ko noriu ateis. kaip kad ateidavo iki siol.
T. I. A.
this is africa
nebeliko noro nei jegu kalbeti apie krizes ir "nuo normos" tukstancius myliu atsilikusius ivykius. nebekeikiame nei aplinkos, nei ziniu per televizoriu, nei juodaodziu (kolkas is paskutiniu stengiuosi islikti tolerantiska) pasaulio suvokimo. pasiziurime vienas i kita ir imame juoktis. ir si dirbtinumu atsiduodanti garsa seka trys raides. T> I> A>. visa paaiskinancios, pateisinancios. gelbstincios mus abu nuo gilinimosi i sios salies degradavima. kitaip sakant, leidziancios musu mintims likt nesudrumstoms.
siandien su vyru vaziavome i miska kirsti medzio aukalipto.bevaziuodami tepalais kvepianciame "bakyje" vis svarsteme, kaip ilipsim i medi. juk medziai cia labai auksti, iki pat dangaus. o atvaziave persigalvojom - kam lipt i medi ir vargti, jei galim nusipjauti visa medi? taip ir padarem. buvo nelengva. tada nuvaziavom i vyro dirbtuve, kur yra milijonai masinu masinikiu, palengvinanciu dirbti medi. ir sutikom ten vyro teva. o jis sako - kas jums abiems yra? as ir pasigyriau - nukirtom medi, vat, gaminsim didziridoo, ir grosim vakarais, kai elektors nebus, ka daugiau veikti, kai nera elektros? juk vos ne tris kart per savaite ima ir pradingsta, juk afrikoj krize. a, sako vyro tevas. zinau kas yra didziridoo. marihuana rukantiems labai gerai. ko tu negali rimtais darbais uzsiiimti, kas pinigus atnestu? stoviu salia ir juokiuosi. o vyras tyli.
1 2 3 --- 8 --- 16 --- 24 --- 32 --- 40 --- 48 --- 56 --- 61[iš viso: 602]
|
|
|