... ir angelai kartais verkia...

Štai jūsų dėmesiui pateikiau jubiliejinį savo 50-ąjį kūrinį. Ačiū tiems, kurie sąmoningai, nesąmoningai ar pasąmoniškai padėjo ieškant įkvėpimo :-)

Kadaise žmogus prisijaukino šunį, arklį, karvę. Tada atėjo katinas ir prisijaukino žmogų.

Na štai jau metai kaip aš rašykas :-) Per tuos metus įdėjau 35 kūrinius, kurie perskaityti daugiau nei 12.000 kartų, parašiau daugiau nei 1.200 komentarų, gavau daugiau nei 5.000 žinučių. Suradau puikių draugų ir šiaip pažįstamų. Buvo visko -  juoko ir ašarų, džiaugsmo ir liūdesio. Bet toks jau gyvenimas. Kas keisčiausia, nepaisant visokiausių minčių, aš vis dar čia :-)

PS Jei ką pamiršau parašyt, prašom, miklinkit klaviatūras :-DDD

Tikriausiai tai buvo pati nuostabiausia Valentino diena. Na tai kas, kad esu vienas ir neturiu savosios Valentinos. Juk meilė neapsiriboja meile vienam žmogui. Juk galime mylėti šeimą, draugus, supantį pasaulį ar tiesiog save. Ir nereikia daug, kad būtum laimingas - tik mokėti džiaugtis mažais dalykais. Štai vakar truputėlį anksčiau išėjau iš darbo ir nusprendžiau grįžti namo pasivaikščiodamas po Senamiestį. Staiga užklupo sniegas. Apėmė nepakartojamas jausmas - Senamiesčio gatvės, seni namai, aš ir snaigių sūkuriai. Ėjau ir šypsojausi. Juk taip smagu kai snaigės nusileidžia ant nosies ir po truputėlį tirpsta. Fantastika. Tiesiog norėjau šokinėt kaip pirmą kartą gyvenime sniegą matydamas kačiukas.

Sveikinu visus ir, ypač, visas sulaukus Šv. Valentino dienos. Meilės Jums linkiu daug daug daug :-)
Kadangi nemoku sakyti gražių sveikinimo kalbų, turiu Jums mažytę dovanėlę, kurią galite iškrapštyti iš čia:

>>> http://www.rasyk.lt/read-125981.html<<<

(juk geras dovanas niekada nebūna lengva iškrapštyti)

Šios žaizdos, atrodo, niekad neužgis,
Šis skausmas amžiams liks,
Ne laikui jį ištrinti.

Kai tu verkei, tavo ašaras švelniai braukiau,
Kai tu šaukei, tavo baimes šalin vijau,
Ir visada tavo rankas laikiau savam delne,
Tu vis dar turi... visą mane.

'My immortal' (Evanescence/Amy Lee, Ben Moody)

Kiekviename žmoguje glūdi angeliška prigimtis, bet tik mūsų valia angelas gali išskleisti sparnus... viltimi spindinčius baltus sparnus.

Ir šįkart ilgam :-DDD Super gimtas miestas, savos sienos :-)
Tik kas čia per tvarka, kol nebuvau rašykus ėmė ir sunumeravo kaip kokius viščiukus :-D

Aš ir vėl Panevėžy... Nuobodu, tad geriau be priežasties pasijuoksiu :-D