Rašyk
Eilės (73042)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2493)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2005-05-15 17:45
OfelijaPoGaubtu

***

Iki :*
2005-05-15 00:53
OfelijaPoGaubtu

***

Po maza trupineli, po maza
Istripsta...Po truputi iseinu is visur, issilydau , aplink mane mazos elektronines balutes, as jomis dziaugiuos.Istirpe mechanizmai.Jei viena pametam, atrandam kita.Taip kad.Tariamai prazusiu, tariamai.Reikia islaisvinti vargse anti, nes ji jau del savo psichines ligos nebegali plaukioti graziuose mieluose, apaugusiose
lelijomis, prudeliuose.Siandien dingo daug daiktu ir ne tik.Pradingo mano lapai, ivairus tipo svarbus popiereliai, prasmego visiskai, pradingo katinas(?).Idomu, ar gris.Greiciausiai gris.
2005-05-09 23:40
OfelijaPoGaubtu

***

Tariama žūtis



Eilėraščiui šiam galo nėr
Kaip nėr pradžios galingojo lėkimo
Jis lekia ten, kur prasivėrė
Angos žiojinčios nuodingo vyno.

Taurė ta vilioja ir sustingdo
Visas plaštakes nemaringoj sieloj,
Nes skrieja jos link laisvės indo,
Tačiau liepsnoja kiekiu nuodo mielo.

Sunku įleisti dieną šviesią,
Nes niūrūs praeities šešėliai
Kaip akį saugo mano sielą
Ir pasėja rudenį slaptingą vėlei.

Niūrią paslaptį jo, pilką saulę
Įžiebia manyje, ir verčia ja alsuoti
O aš - bejėgė prieš pasaulį
Įsisuku į ilgesingą dvasių puotą.

Blaškausi gelmėse vėsių šaltinių,
Kaip beprotybėj blaškosi vienuoliai,
Ieškodami daubose Dievo kraujo
Tačiau iš nevilties savy prapuolę.

Prapuoliau už nakties galingo mūro,
Prapuoliau ten, kur iš pačių pradžių buvau.
Sakiau, kad eilės šitos pabaigos neturi,
Tačiau pati jau pirmose eilutėse žuvau.
2005-04-27 19:26
OfelijaPoGaubtu

***

Jau įsivaizduoju pakaruoklį Lukiškių aikštėje.Pakaruokliai labiau tinka vakarams, o štai, jis pakartas ir supasi vėjyje netoli dominikonų bažnyčios, ant žibinto.Drėgnas oras, pistoletų šūviai, staigi tyla, vėjas prieš uraganą, tuščia šlapia gatvė, uždarytos parduotuvės, vidutiniško tempo žingsniai, laukimas, kosmosas, žudikai, pasislėpę kanalizacijos angose, vagys, mirštantys skambančiose kišenėse, kas trečias degantis žibintas, pūvančios valtys, ir vis šlapia gatvė.  Čia - pavasario naktis.
2005-04-16 22:22
OfelijaPoGaubtu

***

Trumpa būsena.Kaip panėrimas į požemio ledinį šaltinį.Liūdnas, numarinantys.Kai ištinka staigi vidinė mirtis, o išties apgauni pačią mirtį, prisikeli ir gyveni toliau, apsiašarojęs ir išbalęs, bet ramiau būna, daug daug ramiau...
Kad ir kaip viskas būtų blogai, labai blogai, visgi niekas neprilygsta tam popiečio laikui, kai sėdim su Aiste ant suoliukų ir geriam po dvilitrinį tyro vandens.Bet vėliau vistiek blogai.Geriau išverkt nei išvemt..Ramiai, ramiai, skraiduole...Ir jau galiu atsikvėpti, o tiksliau, įkvėpti ir gyventi toliau.Pavasarį prie manęs ima lipti įvairūs vabalai, skruzdės, žiogai, per pamokas ant rankų krenta vorai...O kai bloga būna, į kambarį išsiveržia palaidūnės širšės...
Nu ir gerai.
2005-04-13 17:48
OfelijaPoGaubtu

***

Staiga ima ir apsiniaukia akyse, visi pavirsta krokodilais, velniop juos, tik rodyti savo šnerves temoka.Gražios švervės, nenuginčysi.Tik kartais taip karštai alsuoja į žandą, kad gali nudegti, arba tapti nusidėjeliu.O juk taip gera tapti nusidėjele ir nei kiek neatgailauti.Gera išlaidauti.Gera visiškai veltui išleisti pinigus.Gera paskęsti malonumuose.Gera apsimesti nepagydoma ligone.Gera tokiai būti.Gera nereaguoti į krokodilus.nepaklusti įstatymams ir įsakymams.būti amoraliai.Gera visiškai į nieką nereaguoti, dykinėti ir juoktis iš tų, kurie myža ant savo paties pjedestalų.Oj mielieji Dievai, kokie jūs šiandien man juokingi, rausvais kaspinėliais pasipuošę, padažytom lupom ir su mėlynais švarkais.Atrodote protingai.Jei Dievus jungia protai, tai reiškia, jie niekada vienas kito neįsimylės, o jei sielos, tai niekada nediskutuos apie intelektualius dalykus, aprėpiančius plačiąją visuomenę į siaurąjį jųjų ratą,....Dievai kuria įsakymus, o mes jiems įstatymus, štai kokia pasaulio harmonija, nors imk ir apsiverk iš tos laimės.
2005-04-08 20:25
OfelijaPoGaubtu

***

Mirties aš šaukiuos širdžia nukamuota, -
Aš pavargau žiūrėt, kaip Menkysta
Ant karžygio lavono kelią puotą,
Kaip niekinama priesaika šventa,
Kaip drabstoma purvais Garbė auksinė,
Kaip jungą velka Laisvė išdidi,
Kaip mėtos gėda dvokiančiam šiukšlyne,
Kaip kilnūs ryžtai smaugiami širdy,
Kaip dūsta didis talentas vergijoj,
Kaip spardo mulkis meno stebuklus,
Kaip pataikauja Gėris nebylus
Išpuikusios Niekšybės despotijai.

V.Šekspyras
2005-04-03 14:24
OfelijaPoGaubtu

***

Laukuos viesulai blaškysis
Žemė uždundės sekundės liūdesiu
gentis garbingąjį dar vysis
Kol jis išnyks didybės dundesiu.
Sustings prietemoje akys
Kapitelius apraitys gyvatės.
Apgaulė gimė, pražydo iš vėjo
Ir išnyko lygiai taip, kaip ir atėjo.
2005-03-15 22:17
OfelijaPoGaubtu

***

Uždaryti langinės.Sudėlioti knygas.Pasirausti stalčiuose.Kažką parašyti.NEsigilinti į nieką.Oooo vėliau, išėjus iš muilino šalčio, sustingusio kojų pirštuose, pasinerti pūkinėje kaldroje, apsikamšyti kaip naktinis vėdaras, iki ausų, iki sparčiai dirbusių smilkinių, ir pagaliau leisti sapnui įsiskverbti į pavargusią galvą.Ach, tas miegas.Pasaulio slėptuvė, vienintelis išsigelbėjimas.ir nieks nežino, kai aš pavargau, bet visi žino, kaip pavargusiam gera užmigti savo nuostabiausioje, nepakeičiamoje, minkščiausioje, meiliausioje loooovoje.
Labanakt
2005-03-13 23:02
OfelijaPoGaubtu

***

Šiandien buvau toli.Ten, kur gyvenau aš ir taip pat gyvena sraigių kiautai parkuose, tarp gaivių ir trykštančių kosmine gyvybe medžių, tokių pilnų gaivios manieros, dailaus įmantrumo.Bet šiaip, apie parką buvau užmiršus.Buvo nerta kur giliau.Nerta ten, kur gyvena Wolfgangas Getė.Ir taip lengva pas jį urve atsidurti, tik jauti graudų ir tamsų mažorą ir pagautas sekundės vėjo atsiduri ten, toli, prieš keletą šimtmečių verdančioje amžinybėje.Taigi buvau ten.O tada, tokiais pačiais sraigių kiautais, švariais kaip kvepalais išblizgintos prabangios peleninės, apraigytuose krėsluose gulėjau susivėlusi ir žemyn galva.Sakytumei, koks rūmas aplinkui, išties rūmas, pilnas tortinių fragmentų,...O vėliau sėdu prie pianino, ir pačioje tamsiausioje nakties minutėje užgroju.Štai tada kieme pabunda pusnys ir pradeda suktis taip galingai, kad rodos atneš su savim Napoleoną, o jis nušaus mane naujųjų laikų pistoletu, atrodo, visai netyčia, iš inercijos.Bet tik prikėlė žemės gelmėse tūnančią kūrybos viršūnę.Geniui užėjo įkvėpimas, jis sukūrė šedevrą ir tai tik mano dėka.Rankos mostu ir klavišais įkvepiu gyvybę ir kitiems kūrėjams.Visi jie kelias iš savo guolių ir rašo net apsiašarodami.Štai kaip gimė gyvybė apsiraizgiusiame baroke ir skraidančiame klasicizme, ir kvepiančiame romantizme...


1 2 3 4 5
[iš viso: 44]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą