vakar laikrastyje skaiciau, kad vienas lenkijos pankas isikisho sau pirshta i shikna- ir atrado ten ketvirta dimensija, alternatyvuji pasauli. As kadangi konservatyviu paziuru, nuo tokiu naujoviu susilaikau.

aš turiu draugę
nuostabiai gražią
protingą labai o ir linksmą
aš jai taip patinku
kad galiu valandų valandas:
liesti  krūtis,
visaip "ten" kutenti,
uždengti pirštu
nubėgusią
kojinės akį.

Ji puikiai supranta
mane,
glosto galvą švelniais
savo pirštais-
kai skauda.
Pasako anekdotą
Juokingą
kai liūdna...

Bet
shto ja abmanyvaju...
Šiandien atsikėliau
pasiklojau lovą,pavalgiau
nusiprausiau veidą
ir supratau,
kad šiandien
aš ir vėl visiškai vienas....

sian atsikeliau ryte, ir kol nuejau iki tuoleto- mano mintyse gime Haiku, kol nuo tuoleto ejau iki virtuves- sukuriau svelnu grozi slovinanti ketureili, kepantis kotleta mano fantazija pagimde ode busimai zmonai kurios nepazystu, o pakeliui i darba, troleibuse netyciom issprudo 17 eilerasciu ciklas skirtas rudeniui, ir taip visa diena. nekenciu poezijos...

as kazkada pasamoneje buvau pagimdes tokia mintele apie deshrazmogi, na tai neapibrezia sis pavadinimas jo asmeniniu ar charakterio savybiu, tiesiog jis gyvena kaip narmalus zmogai, tik pas ji vietoj dantu- deshros dygsta, ir jis gali maitintis nieko nevalgydamas, tiesiog krutina zandikaulius ir minta savo paties deshrom, bet poto susimasciau kad si mintis yra kiek pernelyg nesveika netgi man, Kaip jie blia tada turetu atrodyt?!

I woke up this morning, and my penis was missing again...Its detachable...

Kokia nevykusi "musiu valdovo" parodija...

As dar pamenu ta laidele, vaiduoklis telebirbuoklis renge konkurus, hubabuba gumos, ivairiu saldumynu, vaikai siusdavo jam piesinius, gaudavo kalnus saldainiu ir dviraciu o beto ir zaidimu kompiuteriu- o jis toks visas baisus buvo, riebus toks, be dantu, ir tie plaukai ilgi kazkokie. o karta ji pagavo chuliganai, ir su lazdom primuse, o poto dar karta pagavo ir primuse. O as tuo tarpu sedejau prie televizoriaus, ir tyliai dziaugiausi. Nedaug reikia kad pradziugintum maza vaiko sirdele.

Sapnavau labai keistą sapną, kad sedžiu internete ir komentuoju poeziją, taip įsijaučiau, kad pakomentavau visus 24709 eilius kurie tuo metu buvo šitam nuostabiam puslapį, ir visi mane myli, gerbia, žavisi, klauso auksinių patarimų, aš tiesiog visas išvoliotas meilėje ir pagarboje, poto atėjo kažkokia labai patraukli moteris ir nusivedė mane į kitą kambarį, kuris visas sutvarkytas, po remontų ir ten stovėjo labai toks modernus stiklinis stalas, nukrautas gubernijos "duonos gira", džiovintais kalmarais, ledais su klevų sula ir visais kitais skanėstais kuriuos labai mėgstu, "tau reikia pasistiprint, valgyk- tu mano vyras, aš tavo žmona, o čia tavo knyga" ištiesia ji man milžinišką knyga, auksais apkarstytą, odiniu viršeliu įrištą, ir ima palengva nusirenginėt. Aš geriu girą tuo tarpu, užkandu kalmaru ir palengva visas kieteju. Aš juk garsus, turtingas visuomenes veikejas, čia mano namai, ta moteris, kurios keslai jau tampa visiskai aiskus- mano sutuoktine, galiu su ja daryt ka noriu, netgi musti jei uzsigeisiu, o cia maistas kuri galima valgyti, ar gali buti kas geriau...
      Tada prabundu- vaiku namai, auglys galvoje nenumaldomai tvinksi pranasaudamas oro pokycius, ir niuri kasdienybe, Asaros byra kaip pupos ant mano kuklios lovytes, UZ KA MANE TAIP?