Valgau saldainį ir tyrinėju gražų jo popieriuką. Saldainį pagamino fabrikas Donecke.

Ir baisu: neišeina negalvot apie tūkstančius paprastų žmonių tam krašte, kurie ištisas savaites lindi rūsiuose, keikdami kurią nors kariaujančią pusę (o gal šį pasaulį?), arba apskritai lieka be namų, arba laidoja artimuosius (ar jie dar tikės kuo nors kada nors?), arba, bėgdami išraustais kiemais, nežino, ar jau kitą minutę neišlėks į orą. Laidojantiems turbūt nebesvarbu, kuri kariaujanti pusė kalta.

Kažkaip gėda, nes sėdžiu šiltam kambary, prie kompo, su saldainiu, muzika su manim, stogas virš galvos, mėnulis virš stogo, o jų siaubą moku tik įsivaizduot.

Ilja


07.04 atostogų ypatumai (iš dienoraščio)


atostogaudama
kaimo sodyboj
gavau
man, kaip miestietei,
labai keistą užduotį:
kas rytą patikrint
žemėn įkastą juodą
vamzdelį (karstelį)

taigi,
jau vienuoliktąkart
iš eilės
rimtu veidu,
nupurčius nuo spąstų
žemes
atsakingai pareiškiu:
„vėl nieko nėra!„

atgal užkasu taip,
kad joks kurmis tenai
niekada neįlįstų


2012-07-09  14:34
Šiukšlių Dėžė

Ilja


sms


vėluosiu.
prilipau prie grindinio
prospekte po liepom



2013-06-21    07:44

Šiukšlių Dėžė

Kokios gražios kėdės Baltarusijos parlamente. Sidabriškai melsvos, aukštais atlošais. Labai viliojančios. Neblogai būtų tokioj kėdėj... pasnaust. :)

sakai


.      ..

bobų vasara
ligoninės kieme

prie širdies
net konsiliumas
varnų


2014-10-23    08:11
Šiukšlių dėžė

Padarėm apie 80 kibinų, aąa.

Savaime aišku, apie 75 kartus skanesni už pirktinius.


--- --- --- --- --- --- --- --- ---


Ko jie dejuoja per visus kanalus, kad pastaruosius kelerius metus gamta painiojasi, kad paukščiai ne laiku patampa baisiai aktyvūs ir t.t.

Argi čia naujiena. Įstrigo, kaip 95-aisiais žiemą buvo šilta. Sausį per visas žinias rodė žydinčias žibutes ir kalbėjo, kaip miškuose tetervinai šoka poravimosi šokius. Vasarį, pamenu, pas mus išdažė medines grindis, tad langus laikėm atlapotus, lyg vasarą, buvo virš 10 laipsnių, o pernykštė žolė styrojo šilta ir sausutėlė. Bet po to, balandį, siautėjo sniegai ir vėjai.

Gamta yra pankė, ir nieks jai nenurodinės, kaip elgtis.

Na ir ką, visai nauja patirtis. Užgriuvau ant kapo. Visu ūgiu. Vidury balto ryto. Dar ilgokai pagulėjau, neskubėjau kibt į kelias man ištiestas rankas (mūsų, t.y., gyvųjų, ten buvo daug). Va kas būna, kai per šviežią sniego kamufliažą nebepastebi žiaurios tvorelės.

Neabejoju, kad 4 žmonės, atgulę į tuos suglaustus kapus, neįsižeidė. Visgi, tikiuosi, šyptelėjo, kol aš ten gulėjau.

Dar džiugino žaviausia lapė, puotaujanti pakelėj, tarp Panevėžio ir Ukmergės. O dar - pasvalietiška kalba, kuri įsigėrė gilyn ir atgaivino primirštą - atsarginį - kraują. Bent trumpam.


/// /// /// /// ///


Plikšalos gausmas.


/// /// /// /// ///


Novelės, uch.

Amžiną atilsį Tomui Dobrovolskiui, nuostabiam kūrėjui, kurio pasirodymais ir idėjomis daugybę kartų mėgavaus. Baisu suvokt, kad toks jaunas, o taip beprasmiškai išėjo. Ir dar baisu suvokt, kad tom gatvėm daugybę kartų esu ėjus naktį. Reikėtų labiau bijot... Turbūt. Nors likimo žiaurumų nenuspėsi ir nesupaisysi.


P.S. Taip, kaip jis čia elgiasi su popierium, daugeliui mūsų labai sveika pasielgt su savo rašalionėm. 97% atvejų tai tikrai.

P.P.S. Beje, T.D. palaikymui numatytas koncertas Lofte vis tiek įvyks. Poryt.

Geriu arbatą iš Nepalo.

Žmonės, kurie ją gavo lauktuvių, nė nebandė tos keistos pakuotės praimt - laikė užkištą, kol galiojimas baigėsi. Tada dar pusmetį palaikė, o jau tada atnešė man (tipo, aš esu arbatų mylėtoja ir ją tinkamai įvertinsiu :) ). Skonis niekuo neypatingas. Bet užtai iš Nepalo! O tatai dirgina vaizduotę.


*  *  *

Oazė. Apie tai, koks neteisingas šis pasaulis.


*  *  *

Jautriai ir aiškiai apie viską ir nieką.


*  *  *


Gamta ir kitos grožybės. :)