Algis Julijus Stankevičius


UPĖ

Daug pasaulyje yra upių ir upelių
Daug ant svieto vaikšto bepročių - durnelių        Nemunas yra Lietuvos upių didžiausia        O kokia nors ten Venta gal ir mažiausia.
Pavasarį, kai upe ledai plaukia
Dažnai koks nors šunelis gailiu balsu kaukia.        Kas gražiai apie upes rašo        Tas jau svetimų knygų skaityti neprašo.

Algis Julijus Stankevičius

UGNIS


Ugnis degina velnius ir sielas prakeiktas
Kas gimė ugnyje
Tas yra gerokai keistas
Tarsi matąs visą gyvenimo prasmę žaltyje...

Ugnis yra Saulėje ir žvaigždėse
Vanduo yra žemėje ir Danguje
Bepročių bei durnių daug Žiegždriuose
Kai eini pro šalį tai matai jų veidus languose.

Algis Julijus Stankevičius

Arklys

Ant Nemuno kranto
Arklys stovėjo
Mato vaikas žalią žuvį kramto
Bet kam tai rūpėjo.

Arklys lankoje žolę ėda
Su karvėmis kalbasi
Maža tai bėda
Kad Jo draugai basi.

Vežimo arklys nekenčia
Ir raitelio nemyli
Tačiau žmogus jam vežimus renčia
Nors arklys tyli.

Algis Julijus Stankevičius

Žąsys


Žąsys, žąsys
Baltos, juodos
Kas jas visas suskaitys
Pasiduodu.

Algis Julijus Stankevičius


Višta

Višta tai paukštis jau naminis
Ji negeria jokios degtinės
Kiaušinius ji vis po vieną daro
O žmonėms iš to yra labai daug gero.

Lesa višta ne tik grūdus, bet ir žvyrus
Yra labai triukšminga
Baido gaidžiai, vištos vaikus, bet ne vyrus
Ir yra labai laiminga.

Kas mėgsta kiaušinius valgyti
Ir vištieną mėgsta
Turi vištas augyti
Tai tiesa.

Draugai, gyvenantys Kosove, neatsiliepia jau mėnesį.
Galgi nenugalavo niekas.

šū

niū

Niekaip. Turbūt.

Tipo, pavasaris, ane.

Mėšlas.