Rašyk
Eilės (72508)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10391)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 40 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2011-08-31 18:31
Kelkraščiais

/

D. Ch.

(13) MATEMATIKAS IR ANDREJUS SEMIONOVIČIUS



M a t e m a t i k a s
(išimdamas iš galvos rutulį)

Aš išėmiau iš galvos rutulį.
Aš išėmiau iš galvos rutulį.
Aš išėmiau iš galvos rutulį.
Aš išėmiau iš galvos rutulį.

A n d r e j u s  S e m i o n o v i č i u s

Padėk tu jį atgal.
Padėk tu jį atgal.
Padėk tu jį atgal.
Padėk tu jį atgal.

M a t e m a t i k a s

Ne, nepadėsiu!
Ne, nepadėsiu!
Ne, nepadėsiu!
Ne, nepadėsiu!

A n d r e j u s  S e m i o n o v i č i u s

Na ir nedėk.
Na ir nedėk.
Na ir nedėk.

M a t e m a t i k a s

Štai ir nepadėsiu!
Štai ir nepadėsiu!
Štai ir nepadėsiu!


[...]



(Vertė S.P.)
2011-08-29 19:00
Kelkraščiais

/

Iš pradžių visą didžiulį būrį ir mažutuką įvykio kaltininką lauke pasveikino kapelionas (visą netrumpą  ceremoniją kaltininkas snaudė ir buvo įsikniaubęs į mamos, po to į krikštatėvio krūtinę - šve(lni) baltutėlė koala, baisiai juokinga, indėnų spalvos veiduku. Užsitęsusi kūdikių gelta - itin gražus reiškinys, šią išvadą padariau jau prieš nemažai metų. :) O antras varrrdas - Rapolas, netikėta!). Pasakė daug gerų dalykų, toks gyvas ir neformalus, turįs pašaukimą, tryško humoru. Visi paženklinom mažutuką į kaktą, o iš Dangaus įžūliai purškė lietutis - papildomas krikštas visiems. Pačios Šve(nto) Ignoto bažnyčios navoj, krikštykloj, pasitiko apšviestas krioklys, krintantis nuo marmuro (?) sienelės į baseiną. Sruvo ir tyško taip garsiai, lyg būtume atsidūrę aukštesnėj pakopoj, kur drumst tylą turi teisę tik vanduo. Akustika ten - stebuklinga! Reiks eit į kareivukų choro koncertus.

Po to - šve(ntinis) stalas ant Vilnelės skardžio. Prie gretimų staliukų klientai neužsisėdėdavo ilgai, palikdavo terasą šurmuliuojančiam Būriui ir traukdavosi tolyn. O mūsų šurmulys ir juokas derėjo prie čiurlenimo ir ošimo, drįstu teigt. Linksmumų laikas sutapo su kitu (ypač mano tėčiui ir dar kai kam šve(ntu)) reikalu - lengvąja atletika. Bet ant tYrų staltiesių telefonai sėkmingai pumpavo žinias iš interneto. Falšstartas, be abejo, buvo graudu. Prisiminiau vaikystę, kai šis žodis buvo kažkas makabriško ir magiško, o galva apskritai buvo sklidina visokių vardų ir pavardžių - žinojau čempionus/-es, jų rezultatus ir rekordus... Nes namuose būdavo krūvos CCCP sporto žurnalų, prenumeruojamų tėčio. O dabar štai - namuose mėtosi krūvos diskų su praėjusio čempionato transliacijų įrašais, įrašinėjamos dabartinės transliacijos, o jutūbe karaliauja virššviesiniai bėgikai.

Tegyvuoja Jamaika. Turbūt. :)
2011-08-29 18:53
Kelkraščiais

/

Iš pradžių visą didžiulį būrį ir mažutuką įvykio kaltininką (visą netrumpą  ceremoniją jis snaudė ir buvo įsikniaubęs į mamos, po to į krikštatėvio krūtinę - šve(lnutė) baltutėlė koala, baisiai juokinga, indėnų spalvos veiduku. Užsitęsusi kūdikių gelta - itin gražus reiškinys, šią išvadą padariau jau prieš nemažai metų. :) O antras varrrdas - Rapolas, netikėta!) lauke pasveikino kapelionas. Pasakė daug gerų dalykų, toks gyvas ir neformalus, turįs pašaukimą, tryško humoru. Visi paženklinom mažutuką į kaktą, o iš Dangaus įžūliai purškė lietutis - papildomas krikštas visiems. Pačios Šve(nto) Ignoto bažnyčios navoj, krikštykloj, pasitiko apšviestas krioklys, krintantis nuo marmuro (?) sienelės į baseiną. Sruvo ir tyško taip garsiai, lyg būtume atsidūrę aukštesnėj pakopoj, kur drumst tylą turi teisę tik vanduo. Akustika ten - stebuklinga! (Reiks eit į kareivukų choro koncertus.)

Po to - šventinis stalas ant šve(lniosios)Vilnelės skardžio. Prie gretimų staliukų klientai neužsisėdėdavo ilgai, palikdavo terasą šurmuliuojančiam Būriui ir traukdavosi tolyn. O mūsų šurmulys ir juokas derėjo prie čiurlenimo ir ošimo, drįstu teigt. Linksmumų laikas sutapo su kitu (ypač mano tėčiui ir dar kai kam šve(ntu)) reikalu - lengvąja atletika. Bet ant tYrų staltiesių telefonai sėkmingai pumpavo žinias iš interneto. Falšstartas, be abejo, buvo graudu. Prisiminiau vaikystę, kai šis žodis buvo kažkas makabriško ir magiško, o galva apskritai buvo sklidina visokių vardų ir pavardžių - žinojau čempionus/-es, jų rezultatus ir rekordus... Nes namuose būdavo krūvos CCCP sporto žurnalų, prenumeruojamų tėčio. O dabar štai - namuose mėtosi krūvos diskų su praėjusio čempionato transliacijų įrašais, įrašinėjamos dabartinės transliacijos, o jutūbe karaliauja virššviesiniai bėgikai.

Tegyvuoja Jamaika. Turbūt. :)
2011-08-21 21:07
Kelkraščiais

/

Balandžių daug Ukmergėj


Nei tu, nei aš nežinom,
kada grįš baltasis ypatingasis puriom kojelėm,
pasprukęs iš dėdės balandinės
ir nulėkęs Vilkmergės link,
kam nunešė ypatingo slaptumo gromatą
ir kokion šalin.
Ir ar begrįš. Kam jam grįžt, kai mudu,
apgirtę nuo raganų dovanotų vantų kvapo,
priepirty braukom rankom stalą
ir neva šnekamės pusbalsiu
(nesuvokdami, ką. Argi svarbu, ką, kai balsą
jaudulys pakeičia į neatpažįstamą virpesį,
jaudrinantį pašnekovo odą ir smingantį rąstinėn sienon.
Šnekos - neįkainojama dingstis čia užsibūt,
kol niekas nepasigedo.)
Balandis pabėgėlis - vienas brangiausių kolekcijoj.
Dėdė įniršęs aplakstė eglyną ir vieškelį,
o mudviem jo vertė dar išaugo,
kai suteikė temą šnekai ir virto balta legenda.
Nevalingai braukant stalą, kiekvienas dilbio plaukelis
žioruoja lyg minivulkanas,
o trumpučiai dirstelėjimai viens kitam į akis
virsta šūviais, po kurių atsikeliama nuo žemės,
bet jau virtus kažkuo kitu.
"... jie nekalti, tačiau apsėsti" - dainos šuoras
atsklinda pažeme nuo namo, kuriame niekas
mūsų nepasigenda, bet pasigenda paukščio,
kurs tuo tarpu veikiausiai jau skrodžia
nejudriais sparnais amžino rudenio priepirtį -
kur nors užmiesty, asfalto fone,
kilniai įvykdęs laiškanešio užduotį,
ir nėmaž nepasigenda mūsų,
virpančių ir darančių
iš jo legendą
2011-08-09 13:34
Kelkraščiais

/

... keista - čia haiku apibūdinimas susiveda į skiemenų skaičių ir "vizualumą". Juk sąlygiškas tas skiemenų skaičius - visiems nejaponams, kurių kalbos struktūra absoliučiai kitokia, tai akivaizdu. Net neužsiminta apie temų persidengimą, žmogaus būties ir gamtos viršlaikiškumo gretinimą, akimirkos pagavą be praeities ir ateities, ir t.t.

Nejaponiškuose "haiku" (kiek išvis tikslinga taip vadint trieilius kitomis kalbomis) toleruojamas ir kitoks skiemenų skaičius. Net oficialiuose konkursuose. Štai vienas konkurso "Mainichi Haiku Contest"  (Japonijoj 2005 m.) laimėtojų:


Artūras Šilanskas

kaimas kryžkelėj -
naminė aviečių uogienė
su dulkių prieskoniu



Arba kiti šedevriukai:


Mindaugas Valiukas


Sutemsta
Nespėjus įsiūti sagos.
Ankstyvas ruduo


Vakaras parke.
Aš ir uodai
Vieno kraujo



P.S.  Rungiamasi ne dėl nominacijų, o dėl prizo/vardo/vietos ir pan.
2011-08-05 14:19
Kelkraščiais

/

ru.tina.www


pusbrolis R skambina į duris taip, lyg čia būtų
devyni gaisrai ir krūva negyvėlių.
atbogino tris kalnus obuolių, sulaukėjusių kriaušyčių
ir kalną aguročių iš kaimo. tik kaimo neatvežė.
tvarkau obuolius (jie su manim - nesusitvarko),
šokdama pagal mokyklinės kasetės mumiją, kurioje pursloja
9-ojo dešimtmečio geizeriai. antram aukšte vaikis
klausosi Hendrixo, padėjęs šalin Mobį Diką ir Šapoką.
kaimynystėj - trys paaugliai ir viena gitara
stebėtinai sėkmingai bando prikelt Cobainą,
o tujelių juosta, kurią po langais pasodino otmorozkas kaimynas,
iškirtęs paskutinę tikrą žalumą ir susistatęs visas keturias mašinas
(kad jos nusprogtų), atkakliai primena
gimines bei protėvius Pasvalio kapuos.
obuoliai ir kriaušytės (leidosi prijaukinamos ūmiuoju būdu!) -
gryniausia, neskiesta vaikystė.
žodž, viskas aplink skendi laiko duobėj, tamsiausiuose
laiko marianuose.
šiandiena mūsų šiandien nedomina!
pusbrolis R apsigalvoja, grįžta, ragina - gal vis tik
ateikit į dvynukų L ir M (ir sugalvok tu man duot abiems
evangelistų vardus) krikštynas.
sakau - nu jau atleisk, bet mes šiandien negalim, per giliai marianuose tūnom. krikštynos lauko kavinėj mums ryškiai
per modernios.
o ką bekalbėt, kai laiko duobė
persidengia su miego duobe - tada visa komuna
rengia grimzdimo nebūtin čempionatą, ir viskas aplink
tampa laimėtojais, ir prisikelt nebepadeda
net Eliotas, neaiškiom aplinkybėm parsiradęs lentynon.
o juk visą klaikųjį pavasarį ieškojau jo kaip išganymo -
nebosj, šlaistėsi su naminukais po inteligentų užkaborius,
ne mano durnai galvai suprast jo kelius.
o ir apskritai. mhm.


1 --- 12 --- 22 23 24 25 26 --- 36 --- 48 --- 60 --- 72 --- 84 --- 96 97
[iš viso: 965]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą