Žvakių šviesos pagimdyti
Girti šešėliai šoka sienoj
Kas jiems gyvenimo džiaugsmai
Palydintys žmogų kiekvieną...
      Stabdyk akimirką!
      Tegul gyvena!
      Šešėlio šokis- sielos šokis
      Savam plokščiam    Kreivam pasauly...
Bet štai dagtis aplipo dūmu...
Be skausmo mirė dvimačiai šokėjai
Ir sėdžiu vienas apgaubtas tamsios tylos
Akimirkos juk sustabdyt nespėjau...

Trys kalakutai
ant šulinio krašto
ramiai susėdę mokėsi rašto.
Rašė ką mato,
rašė ką girdi.
Rentinio kraštą aprašė irgi.
Neilgai trukus
vėjas padūko
trys kalakutai šulnin įsmuko.
Rauda senelis,
rauda senelė
nebus pietučiams keptos mėselės...

Konservuota mintim
Nusispjauti
Man norisi
Išsikeikti
Ditrambais ir strofais
Išgalvotais
Senų filosofų
Susispausti
Į kiaušo didumo
Visatą
Nusijuokti ir
Sprogti
Aptaškant
Kalėjimą- kūną
Išbadėjusios
Sielos purslais...

Raudonskruostis
Rudenio lapas
Pabučiuotas pavargusio
      Vėjo
Atitrūko ir leidžiasi
Leidžiasi
  Leidžiasi
    Leidžiasi    Leidžiasi….
Atiduodamas duoklę
Šalnos sukaustytai      Gėjai….

Prie smėlėto
Miško tako
Maumas
Žemuogių surado.
Trekšt uogelę,
Makt į burną
Ir patenkintas sau
Murma.
Tai saldumas,tai gardumas!
Tos uogelės, tos uogelės-
Rausvagalės!

Nakties vaivorykštės
Nutiestu tiltu
Praskrieja
Juodbėriai žirgai.
O ar žinai,
Kad nežinai,
Kodėl nakties
Rugpjūčio ilgu
Ir ko apsnūdęs
Vėjas šiaušia
Pajūrio kopų
Kepures
Kurias
Audros įsiutę
Pirštai
Ir vėl
Drebėdami purens...
----------------------

Nakties vaivorykšte!
Sapne matyta
Ar pasitiksi tu mane
Saulėtą, vaiskų,
Skambantį
Rugpjūčio-
Ragapūčio
Rytą?

Po prieš paskutinių komentarų pradėjo griaužti sąžinė, gal žinot kaip išnaikinti graužikus?

Kryželis prikaltas prie Kryžiaus
tik Kryžius nulaužtas...
gal karų palikimas,
o gal laiko pagraužtas
Vainikas ramunių
padėtas greta
kažkas vis aplanko...
Gal močiutė sena
gal anūkė nupynė
vainiką gėlių...
prieinu kiek arčiau
pasimelst negaliu...
tik tyliu...
Ašara rieda,
O aš...vis tyliu...

Greitai bėga
Liepų dienos
Kupinos kvapnaus medaus
Palydėtos mėnesienos
Upės tako nuostabaus
Sauso šieno
Kaugių kaugės
Taip ir prašos
Į namus
O sutemus sode lyja
Aukso obuolių lietus

Savaitgalis kaip visada per trumpas ir vėl tenka įsilieti į žemiškų gėrybių ištroškusias darboholikų gretas. Sudie laisve!