Ar mokėjo šį žodį Adomas, skindamas obuolį? Juk jam tik tėvas, kurio jis niekad nematė ir mama, kurios jis net reikšmės nežinojo.

Ar Liudvikas, mintyse sukūręs tobulumo viziją ir paleidęs ją į pasaulį, bet pats jos niekad negirdėjęs, ar jis dažnai tavęs klausdavo: kodėl tu nutilai?

Ir Marija. Ar ji dažnai juokėsi, kai dar nežinojo, kad jos viso gyvenimo darbas tik parodys pasauliui jos žudika?

O ką atsakyti džiovos iškamuotai motinai, kai prieš mirtį jos akla dukrelė paklausia: ar aš graži, mama?

Ir kas iš tų klausimų. Tu juk ir pats matai.

plaukai arbatos skanesne nepadaro

na ir kas, kad sėdžiu nuo lango sutinusiais skruostais. kampe miršta mano katė, bet duonos kąsnis jos neišgelbės. sako, kad kaip šauksi taip ir atsišauksi. ot sekasi kažkam. nevykusiai nusiskutau šiandien, tai puikiai vainikuos mano dieną.

gamta sudarė idealias sąlygas barzdai želti.

žmogus, kuris naudoja klišes pagal viską turėtų būti klišius ;) štai kodėl man nebuvo lemta tapti krepšininku ;)

jis viską gadina, bet tik jo vieno ir trūksta

pražiūrėtomis valandomis

Tuščia ir čia.
Čia,
Nebylus šypsnis
Tik mano paties.
O Tau.
O Tau juk nešalta.

Ir sako kad būna.
Būna,
Kol žinoti
Dar vis nenori.

tyliai krenta

šūdžiai blemba... perka egzus, nušaut visus