.. į rašyk.lt. Po ilgo laiko tarpo. Ala gavau laišką, kad gavau žinutę, prisijungiu - deja ne. Nu ne - tai ne. Sistemos klaida mažu. Koks skirtumas galų gale.
Atsidariau va savo dienoraščio įrašą, kuris susilaukė neįtikėtinai (man neįprastai) daug komentarų, permečiau akim apie ką ten kalba buvo. Aha, du metai, gal trys, atgal. Bandžiau rašyt - nesisekė, norėjau - neužteko valios, o gal per daug buvo baimės. Anyway. Išties galvoju, kad tada buvo panašiai kaip dabar, tik dabar kitaip suvokiu priežastis. Pirma rašyti ne visiems yra lengva ir ne visiems žodžiai liete liejasi. Antra, visi skirtingai suprantam grafomanizmą: mano subjektyvia nuomone, tai asmuo, kuris rašo, nes turi perdėtą pasitikėjimo jausmą, kuris jam leidžia manyti, kad jau jis tai nuostabus rašytojas ir va jau visai netrukus jam nusišypsos sėkmė ir susikraus turtus. :D Na gerai, aš irgi apie tai pasvajoju, nu bet oh come on.. ne visiems lemta. Jei būdama 16-18 aš savo amžiaus grupėje rašiau gana gerai, tai dabar būdama 23-ų rašau blogiau nei tada, nu nes nerašau.
Taigi, nežinau ką visu tuo morėjau pasakyti, kaip matote net dienoraščio įrašui nesugalvoju pagrindinės minties, bet va, gal geriau aš nerašysiu.

Ar man kūrybinė krizė ar šiaip kas?
Galva sprogsta nuo padrikų minčių ir idėjų, o ant "desktopo" keturi pradėti kūriniai. Tik kažkaip nekyla rankos testi kurį nors iš jų, nes, kaip visada, nežinau kuo jie turėtų baigtis. O kai nežinai kuo kūrinys baigiasi, sunku jį vesti tos pabaigos link.
Ar jums taip nebūna? Ką reikėtų daryti tokiu atveju?

Ir vis dėlto. Ir vis dėlto reikia kažkaip pradėti rašyti, nes tiesiog negaliu dirbti kitų darbų, kol visos tos mintys sukasi galvoje ir nepalieka manęs dieną naktį. Tik nežinau nuo ko. Kodėl pradžia visuomet yra sunkiausia? Ar negalėtų viskas būti lengva ir paprasta? Pavyzdžiui rašyti nuo knygą nuo vidurio? O gal tas vidurys, gali būti pradžia?
Tiek to, vis tiek dabar rašau kaiką kitą. Nagi, kodėl jos nepalieka manęs ramybėje? Kodėl? Tiek to, ar dar nepraėjo Mėnesio temos deadlinas? Nes rašau šį tą į temą. Turbūt.

Tikrai kad ojojoj. Va dabar tai bus man. Gausiu kuolą už tokį nupešiotą darbą ir dar įdėtą vos ne po metų po paskutinės dalies publikavimo, kai jo jau niekas nebeprisimena.

Khe hem. Nepanikuojam :D

Taigi tataigi. Turbūt pirmą kartą užbaigiau kūrinį. Nemažai laiko praėjo kol išaušo ši diena, bet pagaliau parašytas paskutinis sakinys. Na, tiesa, dar reikia bent kartą perskaityti ir ištaisyti. Tačiau tai jau visai kas kita.

Aš baigiau, o taip - baigiau. Lia lia lia. Dabar sėdžiu ir besimerkenčiom akim rašau šias nesamones. Tiek to. Dienoraštis visgi :)

Po dienos manau išvysite mano šedevra ir jei bus už ką, galėsite nukuolinti, jei, būtų labai malonu, prieš tai pagrįsite savo sprendimą rimtais argumentais. 

Sapalioju kažką nekonkretaus. Labanaktis visiems :)

išvedžiau 3 teorijas, kurios gali reikšti visišką komentarų nebuvimas po kūriniu:
1 - parašei visišką nesamonę
2 - kūrinį įdėjai jį ne laiku ir todėl jo niekas nepastebi
3 - komentatoriam šiaip smagiau vertinti trumpučius kūrinėlius (tikiu, kad smagu, ir man paprasčiau būtų :D )

Ei! Ar pastebejot, fantastikos skyreliui jubiliejus 1500 kūrinių :D

Būna dienų lyg tyčia...

...lipdžiau lipdžiau po gabalėlį, po dygsnelį guldžiau šalia ir ant viršaus tikėdamasi išgauti margą, reljefinį, ornamentuotą galutinė prodktą. Sulipdžiusi vaikščiojau aplink, tikrinau ar siūlės tvirtos, ar medžiaga nenubrizgusi, dygsniavau kur atrodė trūksta tvirtumo.

Galų gale nusprendžiau visiems parodyti. Patiesiau čia (ne tokį jau ir didelį) ir pradėjau laukti. Bet kokio žodžio, bent menkiausio, kad tik galėčiau sužinoti ar tiesesnes ar kreivesnes siūles siuvu, ar derančias ar nederančias spalvas parenku.

Nieko, kolkas nieko. Vis dar laukiu. Tikiuosi sulaukti :)

jaučiuosi nematoma :D Baisiai negerai...

Kažkas man kartą sakė, kad sesijos metu žmonėm keistai kyla noras daugiau rašyti. Žiūriu man irgi :D Va, laukiu egzo kuris bus kita sav, nusiteikimo mokytis dar nėra, tai galvoju laiks va užbaigti ką pradėjus esu seniai kažkada :D