kovotojas su vėjo malūnais niekada nesuprato, kad kalti ne malūnai, o vėjas, sukęs sparnus.
... ir jis žiūri į mane, vėjas, sukantis mano malūnų sparnus, mano paties demonas.
Ar kada nors buvai prakeiktas, jis klausia tavęs.
O aš - buvau.
kame yra, rasti, esti, randasi, būna, gyvuoja, žydi, bujoja, veši
LAIMĖ?
cheminis brolau, pasakyk jiems, kad jų laimė tėra cheminis balansas (banalu; banalu!).
chemine sese, tark žodį - mes visi esame besieliai mechanizmai.
chemini tėve, pripažink - mes sukurti pagal tavo paveikslą, mes, tavo avelės, laigančios (psicho)tropikuose...
chemine mama,
duok man tabletę,
(the one that makes me feel like a tall tree)
tą, oranžinę.
Taip, turbūt joje plūduriuoja konservuota laimė.
tikrai gana.
niekad daugiau nemylėk
nes vos tik taip padarai,
viskas subyra
subyra
subyra
nahuja prisikelinėti, jei vistiek būsi įstumtas į tą pačią kapo duobę, iš kurios bandei išlipti, ir užkastas?
Surandu jėgų atsikelti.
Atsirėmęs rankomis į žemę, pastebiu, kad esu padengtas juodžemiu.
Šalia duobės mėtosi kastuvas, ir aš tarsi per miglą suvokiu, kad aš pats sau tą duobę ir išsikasiau.
Kaip? Kodėl?
Iš tos pačios atminties miglos girdžiu balsą, kad liaučiausi mojavęs kastuvu, kad mano akyse šviečia ne toks ryžtas, kad aš kasu duobę sau, bet į ją gulsiu ne vienas, o aš to nenoriu...
Bet aš krentu į paties sau išsikastą duobę, mano pirštai susmenga į beviltiškai juodą purų juodžemį, jis lenda po nagais, į burną, akis, nosį, ausis, ir aš vis silpniau girdžiu tą balsą, aš jau nebeatskiriu žodžių, aš nebeatskiriu netgi intonacijos, ir man rodos, kad ant manęs jau beriamas smėlis, ir kad aš jau (pagaliau?)laidojamas.
Susitaikau su likimu. Guliu.
Kaip suradau jėgų atsikelti?
...paprasta.
Mane lyg žaibas perskrodė suvokimas, kad tas balsas - Tavo.
bokštas vis dar in (no) progress
Išfarširuoju save magnio, natrio, multivitaminų tabletėmis, kepta maksimine višta, nekeptais duoniukais, karštu vandeniu ir žalios arbatos sudrėkusiais lapais -afigenai.
“Tai galėtų būti kalmaras...”
Kluthlu mane visą naktį vijosi, jam iš burnos (?) kyšojo ne čiuptuvai, o dvidešimt cigarečių “saint george red”, aš bėgau, o jis vijosi, rėkdamas, kad pridegčiau, o mano suknistas žiebtuvėlis nedegė, aš bėgau per savo pirmosios mokyklos apsnigtą kiemą, viename lange blyškia melsva šviesa švietė dienos šviesos lempos apšviestos mėlynos plytelės ir dūmtraukiai, o Kluthlu bėgo man iš paskos, jam iš burnos byrėjo cigaretės, tęžtančios sniege, įsakmiu senojo dievo balsu reikalaudamas pridegti tai, ką civilizacija padarė iš jo čiuptuvų.
Tada užgrojo Jean Michelle Jarre, Kluthlu sukluso, išspjovė visas cigaretes, rusiškai nusikeikė ir aš prabudau.
- Mutabor! - sušunku iššokęs iš lovos.
keičiamės ir bandom ruoštis dar vienam bokštui?
1 2 ---
4 5 6 7 8 ---
10 ---
12 ---
14 ---
16 ---
18 19[iš viso:
184]