Another day in....
kur aš esu? hm....

nebėr jėgų

Pamiršau anglų kalbą.
Nebemoku.
Ragas.

Nusipiešiau.
Pink Floydinę.
Animuotą.
Prisiminiau, kad gif`ai čia nepageidaujami :)

Galvoju nusipiešti sau nauja ikonkę. Impizavą kokią. Šiaip, dėl įdomumo :)

ku.
ka apie tylą žinome mes?
dulkė aš, dulkė tu, dulkės esame visi.
kartu ir atskirai.
kaip užknisai.
blah
srautuoju srautu srutų sąmonės.
riedam riedam riedam jė
riedam riedam riedam je
riedam riedam riedam
riedam riedam dam
dam dam dam
dum dum dum
dumsi širdis
pulsuoja smegenys
kepenys
plaučiai prarūkyti
skrandis sugraužtas
akys išrautos
išsirautos.
Parazitai.

P.S.
Skauda akis.
Reiktų išsirauti.

everyone i know goes away in the end

Dieve, kaip mane žudo šita agonija. Treti metai tampausi lyg šūdo gabalas, nesugebantis numirti. Jie manęs klausia: ką galvoji apie ateitį?
NUDVĖST GALVOJU
NUDVĖST
NUDVĖST
Jie man sako - taip, suprantu, “nenoriu mokytis, noriu vesti”.
NIEKO jūs nesuprantat. Suraskit durnę, kuri už manęs tekėtų!
Kas aš toks?
aš niekas, o man bando primesti vaidmenį.
Aš turėčiau vaidinti KAŽKĄ.
Bet aš nenoriu. Aš nesugebėsiu. Aš ne toks.
Aš neturiu ateities. Neturiu praeities.
Geriausiu atveju yra “DABAR”.
Dabar aš girtas
Dabar aš užpūtęs žolės
Dabar aš leidžiuosi sau į veną
Dabar aš pūnu
Dabar aš miręs.
Ir kadangi visa tai yra dabar, man nereikia nei jūsų praeities, nei jūsų ateities. Žinot, kur galite visas savo perspektyvas susikišt?.. gerai, kad žinot.










Nepamirštam draugui.

Jis nuėjo pas dekaną su lapu, kuriame buvo užrašyta: “(sic.) Prašau išbraugti iš sąrašų“. Jis parašė paraišką ginklui ir leidimui atsisakyti savo laisvės. Ir anie jam sukūrė ateitį. Ir praeitį. Praeitis buvo prieš leidimo išdavimą, o ateitis - leidimo galiojimo pabaiga. Jis sumokėjo nei daug, nei mažai - tik dabartį. Jis užsikonservavo metams. Bet tiems metams praėjus, jis bent trumpam turės savo ateitį ir praeitį.
Jis manė, kad yra mazochistas, nes turėjo tik dabartį. Taip lengva nejausti skausmo - kadangi nėra ateities, nėra ir baisaus laukimo - “man tuoj skaudės”; o kadangi nėra praeities, skausmas tiesiog dingsta, ir tu jo neatsimeni. Tada skausmas tampa narkotiku.
Ir jis baisiai apsigavo, manydamas, kad sugebės išlikti mazochistu, turėdamas tik ateitį ir praeitį.
Aš - toks pat kaip ir Jis. Mes skiriamės tik tuo, kad aš jo pasirinktu keliu einu lėčiau.

mda