rašyk.lt: Dienoraštis -> BlackSoul

Paskutinis mano darbas literatūroje, paskutinis mano eilius, skirtas tiems, kurie jau nebegrįš į mano gyvenimą. Jie negrįš, negrįšiu ir aš, nei pas juos, nei į literatūrą. Galima sakyti, kad pasitraukiu nieko nenuveikęs. Taip. Bet aš pavargau kažką daryti ir išeinu neužtarnauto poilsio.

BlackSoul
2005-04-02

***

Sugar Love jau tinkle... so... kas lauke sito darbo pasirodymo... imkiet ir browsinkiet!!! maloniu akimirku su Sugar Love;)...

***

šis tas apie šį ta... vienas garbaus žmogaus žodziai.. i dešimtuką...

Michailas Žvaneckis

Jeigu mesčiau

Jeigu aš mesčiau gerti... Nevaikščiočiau su draugais... Nešokčiau,
neleisčiau tiek laiko su moterimis... Būčiau sėslus...
Tuomet aš rašyčiau, skaityčiau, skaičiuočiau, tyrinėčiau, braižyčiau,
imčiau darbo į namus, išradinėčiau, rašyčiau į žurnalus, sėdėčiau naktimis. Ką
nors atrasčiau gi. Nuo ilgo sėdėjimo. Apsiginčiau daktarinę. Parašyčiau pjesę,
gaučiau premiją... O jau tada vaikščiočiau su draugais ir šokčiau, ir
praleisčiau daug laiko su moterimis.
Ką aš dabar ir darau be šitų vargų!

***

sometimes I feel... I feel so discared... even now... I haven't seen sun in the morning... so I couldn't say hello to it... but I saw a lot of snow... I love snow... It's great... It's so white... if I can stile see snow... I know... I'm alive!!!

***

Meilės nebus per daug

Tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys
Tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių
Ir aš taip troškau matyti tamsoj kaip šikšnosparniai mato
Man taip reikėjo išgirsti balsus išmintingų žmonių

Tai buvo mano agonijoj virpančios rankos
Jos troško liesti tą šviesą kur sklido iš tavo akių
Tai buvo niekad nepasiektas niekam nežinomas krantas
Tai buvo tūkstančiai žodžių į tylą tik neištartų

Tik niekada man meilės nebus per daug...

Ir štai dabar aš matau visus tuos kurie nekenčia melo
Ir štai dabar jau galiu pasakyt kad tavim aš tikiu
Ir tik šiandien namuose kuriuose mes ilgai jau gyvenam
Aš iš tikrųjų žinau ką daryti kad būtų šviesiau

Ir tik šiandien man pavyko atrast pasiklydusį protą
Ir tik šiandien aš pažadinau vėl užmigdytus jausmus
Ir tik šis momentas vienas vienintelis tam jis ir duotas
Kad aš galėčiau pamiršti kas buvo ir rasti kas bus

Ir aš žinau kad aš liksiu toks pat kaip šiandiena ir vakar
Ir aš žinau jei mane kas pakeis tai vis tiek būsiu aš
Ir aš žinau kad dar begales kartų aš kilsiu su saule
Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš

FOJE

skaudaus išsiskyrimo proga...

***

Aš numirsiu vistiek

aš numirsiu taip pat kaip ir mes visi
tik prieš tai aš norėčiau tave pamatyt
man reikėtų kaip paukščiui nugalėtam žiemos
paragaut paskutinį kart tos šilumos

kuri sklinda iš rankų meilės pilnų
kuri verčia ieškoti vėl tavo akių
ir aistros aš dar noriu minučių kelių
man reikėtų kad dar kartą tai būtum tu

neišvengiamai teks savo žvakę užpūst
bet prieš tai šį bei tą dar norėčiau pajust
su pavasario paukščiais į dangų pakilt
aš taip noriu dar kartą iš naujo užgimt

saulės šviesą beprotiškos vasaros gert
ir į jūros gelmes nors trumpam pasinert
man taip reikia išvyst rudeninius medžius
pabraidyti dar kart po geltonus lapus

ir apakintas sniego dar noriu pabūt
į jo patalą baltą bejėgis nugriūt

aš numirsiu vistiek mano laikas ateis
tik dar būtų smagu susitikt su draugais
pasėdėti per naktį dar būtų puiku
pamatyti akis artimiausių žmonių

prisiminti dar kartą geriausias dienas
padainuoti dar kartą linksmiausias dainas
o valdove mirtie nepašauk manęs tuoj
aš taip noriu išvysti kas bus rytoj

FOJE

1 --- 3 --- 6 --- 9 --- 12 13 14 15 16 17 18 --- 21 --- 24
[iš viso: 232]

Meniu