nieko gero, bet dar gyvent galima, vis labiau artėjant, kol gyvent nebebus galima

šiandien nusikeikiau, ne pirmąkart, bet juk ne kasdien :)

nieko tokio

noriu išnykt!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
jei taip bus, tai bus iš pavydo, pasišlykštėjimo ir galiausiai iš nevilties.

Mano svajonė, kad mane prisimintų rudeniais,
Pamirštų pavasariais,
Kad ieškotų manęs ne ant žemės, ne butuose,
Kad - žvaigždėse, svajonėse.

Kaip paskendai savo meilužiuose,
Kaip nugrimzdai sapnuose,
Atsikelk savo lūžiuose,
Apglėbk save glėbyje.

Į sieną ėme pusti Šiaurės vėjas, sunki jaučiu bus žiema.

be minties: žodžių duoklė dienos raštui


  ...žinai, kas sunkiausia? Kai turi mintį, kai beveik už pakarpos laikai naują novelę, apysaką ar esė, bet atsisėdęs užrašyti pajunti, kad neturi pradžios, o senolių išmintis mus moko, o kartu ir grąso mums, kad gera pradžia pusė darbo. Imi baimintis, ką čia baimintis, tiesiog bijoti rašyti, bijoti nepriekaištingai žiaurios kritikos, ir tikrai ne dėl skyrybos ženklų...
  Atsiprašau, kažko, net nežinau ko, juk neimsiu atsiprašinėti savęs, tebūnie, atsiprašau kompiuterio klavetūros, atsiprašau kažko kas tai per neįmanomą galimybę skaitys, atsiprašau, kad ši mintis irgi yra be pradžios , o tuo labiau be pabaigos...

                                                                                              2003 m. liepa 12 d.

  Visi dalijasi tavo uždirbtus pinigus, kaip tu jaustumeis? Dalijasi tie, kuriems derėtų ir kuriems ne, kaip tu jaustumeis? Gal pinigai ir yra tik popierėliai, gal ir galima apie juos nekalbėti,apsimesti nekreipiant į dėmesio, galima į juos žvelgti su sarkazmu (nors galima ir su meile, priklausomai nuo žmogaus gerumo ir gebėjimo mylėti viską, gal tik ne savo artimą), bet jau ir vaikui, ir peotui aišku, kad šlamančiais, jei tokių atsiranda tarp barškančių, geriau naudotis pagal paskirtį, o ne užkaišioti žvėreliams užpakalių skylutes ar pečių pakurti.  Galvoji, kad tau taip niekad nenutiks, niekad netapsi auka? Duok „Dieve“... Bet atsitinka ir taip, kad bešnekant apie kažką, kas atlieka aukos vaidmenį, staiga pajunti pats besąs auka, gal ir kitokia, bet vis dėlto išnaudojama auka...
    Atiduodama auką visuomenės švietimui ir spręsdama kaip pačiai išsikapstyti iš aukos padėties pabandžiau sukurti algoritmą, kaip tapus auka grįžti į pradinę padėtį, nors labai mistiškai atrodo ir ta pradinė padėtis,- imi manyti, kad aukojies visą savo gyvenimą, galbūt taip ir yra, tik skirtumas yra, kur aukojies pats, o ne verčiamas gyvenimo, aplinkybių, savo paties neryžtingumo, kur kas geriau aukotis iš ryžtingumo, iš anksto suplanavus savo auką ir geranoriškai ją atiduodant, kaip ėriukus aukoja dievams iš laisvos valios, (na, gal tik truputį dėl to, kad atsibodo ėriena), nes jei esi verčiamas, anksčiau ar vėliau imsi savo išnaudotojus apgaudinėti, o juk tu nenori tapti melagiu, vagimi,... žudiku...
  Taigi pagalvokime, kaip galėtų atrodyti tas algoritmas...
    Tikslas: atsikratyti aukos pozicijos.
    Pirmas žingsnis: suprasti, kad esi auka.
    Antras žingsnis: apsvarstyti ar tau tai patinka.
    Trečias žingsnis: jei patinka – šypsotis, jei nepatinka – neverkti, kartais leidžiama rėkti.
    Ketvirtas žingsnis: aklai netikėti šiuo algoritmu.
    Penktas žingsnis: neskubėti kartis.
    Šeštas žingsnis: apsvarstyti ar tikrai esi auka, gal tai tik fantazijos padarinys, ir jei taip nesti gali nuo vilko ir ant meškos užsirauti, ir tada vėl teks algoritmą kartoti, o jei ir vėl praleisi šį žingsnį, tavo gyvenimas gali prabėgti vis kartojant šiuos žingsnius.
    Septintas žingsnis: kuo greičiau rast alternatyvą ir įsitikinti, kad ji nėra tas pats š... tik kitame kūne ar net dar blogesnė.
    Aštuntas žingsnis: aišku, galimas variantas imti ir paversti kažką savo aukomis, bet nevisiems tai tinka, o kuriems tinka, tai gal paguos nors tai, kad ne jie vieni yra išdūrinėjami.
    Devintas žingsnis: sugalvoti dešimtą žingsnį ir pasakyti man, nes ši teorinė programa neveiksminga praktiškai. Laukiu patarimų.

                                                                                            2003 m. liepa 12 d.

    Vienuoliktas: užsimerkus eiti galva į sieną, jei nepavyko pramušt, kartoti šį veiksmą..........(testas:“Išsirink sau atsakymą“): 
......................a) kol atsibos;
                      b) kol galva ims suktis;
                      c) kol galva nukris;
                      d) kol iš sienos išlįs šviesos spindulys, reiškiantis kažkur esant plyšį.
       
            Kas pasirinko atsakymą a), gyvenimo priversti vėliau ar anksčiau pasirinks variantą, iš likusiųjų. Pasirinkti atsakymą b) gana protingas sprendimas, nes kai galva sukas ir kūną apima palaimingas lengvumas( kartais pykinimas), niekas apie aukos poziciją nebegalvoja, bet deja galvos sukimasis gana laikinas procesas, jeigu pažvelgsime į normalių atvejų statistiką, bet jei kalbama apie iškrypėlius, kurie žolę rūko... tai tiems ir logaritmo nereikia... Pasirinkti c) atsakymą gana ekstremali pozicija, jei Jūs pasirikote būtent c), na tai atsisveikinkit su aukos pozicija ir taip pat su visomis kitomis pozicijomis. Jeigu pasirinkote paskutinį atsakymą, vėl laukia kryžkelė, ką daryti su tuo spinduliu ir su tuo plyšiu:
a) paėmus prizmę grožėtis kaip ji gražiai laužia spindulį;
b) bandyti užuosti kvapus per plyšį, dvokia, kvepia ar išvis bekvapis vėjas pučia į veidą;
c) drąsiai platinti plyšį ir lįsti į kitą pusę.
            Jei pasirinkote a) arba b) variantus, tai aš nebesuprantu, kam taip ilgai tą sieną trankyti reikėjo, nejau vien tik iš smalsumo. Jei atsakymas c), tai džiaugiuos kartu su jumis už jūsų kitokios rutinos pradžią.


                                                                                                                2003m. rugpjūtis 12d.

      Šiandien, sausio aštuntą, pati prasitestavau savo testu, rezultai keistoki: iškrypėliškumas.

Tapetai ima laupytis.

kodėl viskas taip sudėtinga???? ar čia vadinasi paprasta, tik man kaip visad nesiseka spręsti paprastų uždavinių, sunkius kartais.
peršasi išvada, kad viskas išsispręstų reikia sukomplikuoti situaciją, iš to plaukia "geniali" išvada: komplikuoti gyvenimą.