georgia

ramuma

kviečiu paslėpti savo ikonas

ne vabaliukai -
vabalai
ropoja iš mano pusrutulių
o gal iš kelnaičių

kas čia juos supras
tuos
berniukus

o, žalias paukšti raudonu snapu, išlįsk išlįsk, paplak paplak. cirkas tave iš manęs atėmė. paliko tik devynetą žirgų naktims nuslopinti. bet visi nugaiš. ir žirgai nugaiš. ir aš nugaišiu. ir tu nugaiši. išlįsk išlįsk, paplak paplak, išplak išplak. sorrow is better to joy, isnt it, mr. ?

ištikimybė -
ne prisirpusi uoga
torto viršūnėje.
miltai, žmogau
MILTAI

Meistro žvilgsnis rūstus, tačiau rankų judesiai raižė orą it dirigento. Ovalas po ovalo, pieštukas, skrosdamas popierių, gimdė primityvias formas, jungė jas vieną su kita, lipdė popieriaus lape figūras. Figūros jungėsi, virsdamos sudėtingais siluetais. Prasidėjo nervingas škicavimas, toks įnirtingas, jog, rodėsi, popierius plyš ir siluetai nugarmės į drėgną kambario kertę. Tačiau taip toli gražu neatsitiko - gimė šešėliai, reljefas ir galų gale pats kūnas. Meistras braukė paskutinius štrichus, kai, už lango pučiant stipriam mistraliui, nuaidėjo tolstančios arklių maldos.

(kids eating the chocolate eggs)
vicar says:
- remember kids, Jesus died for your sins!
- yeah, i know, its great!
-  no, no, its bad!
- no no, its bad. its terrible. whatever u want.  i mean, just keep giving me those eggs.

noriu coca-colos, oho traškučių, kuriuose yra jodo, noriu ramos, kuri padeda smegenims ir dar noriu bulvyčių trigubos porcijos, kuri atrodo kaip dviguba, tačiau vis tiek moku litu dvidešimt daugiau, ir dar noriu zefyrų iš iki po 2.99, kurių yra  net devyni (tuo tarpu norfoj jų tėra šeši ir kainuoja daugiau), kad galėčiau po to nuo viso šito įsimintinai išsivemti. skaičiau šiendien per lietuvių kalbą ištrauką iš parulskio ir dar kažkokio bičo dialogo, kur pirmasis pasakė: nejaučiant metafizikos? tai kaip, a? ar nejaučia? kas šieną pjvovė? klausiu kas šieną pjovė? mielai vožčiau galva per procesorių, tačiau man gaila.