ir kuris velnias man liepė valgyti ledus???


et...:DDD

ačiū

ble baikit rietis, užknisot... aišku??? Užknisot?
UŽKNISOT



ble baikit rietis, užknisot... aišku??? Užknisot?
UŽKNISOT


NESAMONE




uŽKNISO


ai žo, viskas gerai, tik



užkniso


rietenos



dėl



n



e



s



a



m


o


n



i


ų



gyvenimas yra gyvenimas....


jis gražus, bet kartais per daug prieskonių




Lygiai taip, kaip armėnų virtuvėj...

Bardai nerealiausias dalykas žemėj.....:)))

prabudo verpėjėlė ir suprato, kad dar nėra bandiusi verpti..


Ką gi, mokytis vėlu niekad nebūna...


Pala, o kam jai mokytis verpti...


Ai... žodžiu, turėjo gautis kažkas, o gavosi niekas...:DDD

"Aš lauksiu prie Vilniaus prie pasakų miesto kur teka Neris su žara aš lauksiu prie Vilniaus vilnijančio Vilniaus tavęs mano meile tyra"

...čiučia liūlia laumės vaiką kreivą šleivą ir kuprotą skamba seno vario žiedas laumės vaikui dovanotas vėjų grūdintas ir kaltas laumės vaikas kaltas kaltas kam nešoka nedainuoja kam nemiklios kreivos kojos laumė močia tūžta pyksta ir už stalo nesodina žino viską bet nežino kad sparnai jos vaikui dygsta kad išskris jis vieną naktį rudenį prieš patį lietų vidury didžiulės aikštės žmonės ras varinį žiedą...

Et, visgi verpėja dar pamėgins kurt pasislėpus...


:)

Nežinau, ar pajėgsiu gyvent be kūrybos, nežinau... Tai tapo mano gyvenimo dalimi... Bet kodėl kiti turi aukotis ir pasinert į praktinius dalykus dėl to, kad tokie kaip aš galėtų sau pramogauti...
Nieko nėra baisiau už gilią juodą prarają moters akyse...
Moters, kuri yra nuostabiai talentinga, bet savęs nerealizuojanti, ir dar, kai žinai, kad prisidėjai prie to net ne dėl savo kaltės... Tai nuo manęs nepriklausė, bet...
Viskas - akys žemyn. Mokslai. Po to specialybė, kuri bus naudinga kažkam...



Ne...

Atodūsiais
Vėjuotais
Nudvelkia

Didžiulės šimtametės
Ievos

Lašai paklydę
Nuo žiedų į upę

Nesugrįš

Dar neprabudusiam
Erškėčio pumpurėlyje
Miegoti gera

Tik surūdijusius
Vokus
Praplėšiu

Lašiukais

Juodas kraujas
Sunkiasi

Gelmė(damas)

Praris

Vendens tėkmė
Medinį luotą
Kurį palikome
Dar praitą
Vasarą

(Be)žaisdami