Tipa atsivedė šuniukų, labai gražių. Tipa mišrūnė, turi taksų kraujo. Man labai patinka į juos žiūrėti, bet paliesi ji ne visada leidžia, labai saugo.

Laukiu įvarčių.

kažin kaip turėčiau vaidinti, scenarijaus tai nežinau... taip kaip sugalvos kartais nemtomi režisieriai. Aš gal visai nebevaidinsiu. O gal jau ir nebereiks.

Norėjau su Tavim pafilosofuoti, bet nieko iš to nesigavo.

Kaip pradėjau daugiau skaityt literatūros internete, tai labiau viskas pradėjo maišytis, prisimenu įdomią frazę, bet jau nebeatrenku kur ją skaičiau ar knygoje, ar internete.

Šiandiena įdėjau naują kūrinį, parašytą prieš vienuolika metų, net pats nusistebėjau žvilgtelėjės į parašymo datą, bet nekaip man sekasi su juo, bet vis tiek kas bus tas bus.

Kad taip būtų ir gyvenime , kaip ir informacinėse technologijose paleidai nuliukų ir vienetukų skaičių seką ir parodo kurioje vietoje padariei klaidą, bet... ir pačiose informacinėse technologijose būna klaidų, tai ką čia apie gyvenimą kalbėti, vadinasi jei egzistuoja klaidos, jos turi kažkur rastis, ypač ten kur viskas labai sudėtinga.

Kur dingo mano mintys... Neaplanko manęs Mūza, neatsirada įkvėpimas, todėl nieko ir neparašau. Kai bus Mūza, bus įkvėpimas bus ir tekstai. Bet kodėl vis tik tai jos nėra?..