Netenku savo pusiausvyros
o ramybė seniai jau paliko mane...

Tu stovi ant svajoniu slenksčio,
tik vienas žingsnis- ir viskas išsipildys!!!
Stovi tvirtai ir nedvejoji, nes tavo norai, tai žemiškų troškimų kamuolys- tikras , apčiuopiamas ir neišnykstantis :)

Recenzija į Fotografiją

[ ištrauka iš mano užrašų Kudroje]



Fotografijos vertos dėmesio,nes kiekviena fotografija kalba už save ir turi tam tIkrą savo istoriją. Gyvenamą, išgyvenamą, pergyvenamą ir taip karts nuo karto gimsta naujų įdėjų ratas, nauji meniniai kūriniai ir iš naujos visumos mes randame "darbus" kurie limpa mum prie sielos, traukia tarsi tam tikras magnetas.

Kas geriau nei vėjas mane šianakt supras?
susups savo galingais sparnais tarsi ąžuolas slegiantis tylą.
Vėjo paunksnei gyvybės gija
vėjo skliautuos auginu aš save
žolių žalumoj
krentu su atodusiu...
miniatūrom atsiplėsiu į nuodėmingumo syvus...

tamsos varvekliuos atgimiau
ir kūdikio balsu šaukiaus numirt iš naujo...

trapumu per zolynus ejau

pakrante per akmenis-
pakrante...
ieškojau tavęs,
tų akių
ilgesys smaugė mane.
Menka aš ir mano vitys.
Sustojau,
griebiausi vėjo sparnų,
bet mano skausmas buvo persunkus.
Mes kritoma,
dužom

aš tave regėjau žvaigždynų toluose

gera-
kas nakt užmigti lyjant lietui:

-jauti šnarenančius medžių lapus

-įkvepi truputėlį gamtos
-iškvepi digluotas, pasiklydusias mintis

-nubundi vidurnaktį
-suvoki, kad tau reikia...

žinai - trūksta...

-jauti kažkokį kvaila skonį burnoje
-kartojasi tai kas nakt

-visą amžinybę...

*
-susimąstai
buvo netikra

-gera

Jaudinuosi dėl tavęs...
Paskambink.
Galvoje dar nesusitvarkau su mintimis.
Atleisk, kad vis dar laukiu keistų dienų,
tavo balso,laiškų-
deja be raidžių...
Gal tik šį kartą viskas be sakinių,
be lūpų šnabždesio?
  * * * *
TU-
be ko dabar man velniškai sunku..
esi-
ir ašarų nuslėpti negaliu...

    Gyvenimo egzaminas!
    Ar išlaikysime mes jį?

Naktis, -
pravirgdė seną smuiką
[-niekas negirdėjo atsidarančių durų]
niekas nesiklausė įsibraunančio mėnulio...

Negyvėlis, -
baugiais šarvais
savo kūną padabinęs,
dūšę atidaręs
pamiršo paleisti baltuosius balandžius...