Ak, rašyk'e...
Kad ir kaip mane dažnai baugini, vis tiek norisi grįžti pas tave.

O dabar pamiauksėsiu.

Aš tikiu tavimi net kai meluoji,
Bet neperprantu tavo minčių,
Ką galvoji,
Kai prisiglaudžiu tau prie pečių.

Taip saldžiai kvepia tavo veidas,
Tai sklendžia tavo balsas švelniai per ausis.

Kažkas aplink žaibais tik svaidos,

O aš giliai neriu tau į akis.

Žinot kur smagiausia valyti dulkes? Nuo pianino klaviatūros.

Aplinkui remontai, bet vasara gana įkvepianti. Muzika skambanti kažkur nukelia. Netvarkinga ir apkrauta aplinka mintis sugrąžina į sąsiuvinius. Sėdėjimas internete suteikia netuščių potyrių. Belieka pasitraukti nuo kompiuterio ir kristi į kūrybą. Tuoj tai darysiu. Mama prie pat turbūt sės taip pat kurti. Ji – kompozitorė. Teks stengtis nekreipt dėmesio į jos melodijų pasidainavimą ir visokius kitokius garsus, kurie būdingi rašantiems muziką.
AAAHH. Muzika. Pasiilgau jau gyvos, nors ją girdėjau užvakar..
Ir noriu į Vilnių.

naminės vasaros dienos, kai visi grįžę tik „koks geras oras!“
o aš negaliu, bet tai praeis, kaip ir vasara

Šios atostogos buvo kiek kitokios. Tos kelios dienelės, kur liko ims ir ištirps tuoj.
Buvau beveik savaitę Vilniuj. Bet sunku ilgai man ten būt, nes tas miestas labai vargina, ir šeip, atrodo, kad ten streso daug. Vien kiek ten trolikų ir autikų, taip sakant. Visada Klaipėda su jūra, nedidele, pesčiom pereinama teritorija, nedaug autobusų ir laisvai bendraujančiais žmonėmis liks pačia artimiausia.

Buvau Madam Buterfly operoj. Gražus vaizdelis ir garselis.
Dar dviejuose „Gaidos“ koncertuose. Visvien Latvijos radijo choras geriausias.
Ir tam Cremer'y buvau. Tam su humoristais. Visai smagiai, nu, bet nesužavėjo.

Pilkam lietui turiu spalvotą ir raštruotą skėtį.
Slogiai nuotaikai turiu kavos.
Draugijai turiu pianiną, gitarą, Mamontovą ir Jurgą.
Smagumams turiu dėžučių spalvotų, kur rodo visokius niekus.
Rudeniui turiu langų.
Kvepavimui (įkvėpimui) turiu pieštukų ir sąsiuvinių.
Tauškėjimui ir šypsenoms turiu draugų.
O viskam kitam turiu galvą. Šiokią tokią.

Gero rudenėlio.

Aš čia rašau jau 5 metus!
Negaliu patikėti, kad jau 10-ies rašiau..
Atrodo tai buvo pirmoji svetainė, kurioje užsiregistravau. Ir užsikabinau.

O man taip patinka rašyti.
Noris rašyt apie viską, visur ir visada.
Bet kai yra mokykla, tai tik savaitgaliai ir ligos gelbėja. Nu ir dar laisvesni vakarai. Arba orinės pamokos.

Mokaus tikrai nuostabioj mokykloj. Su meniniu ugdymu. Pačiausia. Bet krūvis pamokų šiais metais stulbinantis. Kai pasakau kiek pamokų kiekvieną dieną yra, tai ne mūsų mokyklos mokiniai žagteli tiesiog. Bet užimtumas turi daug daug pliusų. Ir ne bet koks užimtumas.

Šiandien užsileidau Mamontovo diską per visus namus. Buvau pasiilgus gero garso, o ne per telefoną.

Aš myliu gerą muziką.

Vis dingstu iš šitos svetainės ir vėl sugrįžtu. Dabar turbūt turėsiu šiek tiek daugiau laiko, nes baigiau fortepijoną.
Bandysiu tam istorinės poezijos konkurse dalyvaut. Esu kelias poemas istorines parašius. Žiūrėsim. Bandysim.

Linkiu išvengti rudeninės depresijos ir gyventi su vasara širdy.

sveikuliai, pasiilgau jau.
ech, taip gaila, kad cia visi tokie profai, man gi tik 14 tera.
o as sugalvoju i tokias svetaines nosi kist..
bet kaip gera kitu sedevrus paskaityt.
geriausi kai gerai skaitosi ir ant kiekvienos frazes pagalvoji 'vau, kaip jis/ji taip sugalvojo graziai?'.
myliu viska, kas yra menas.
kuryba myliu.
o kaip as myliu myleti!

Daug išgyvenimų mintyse.