mano galvoje
šamanai aplink laužą šoka.
ir nuogos moterys
su karoliais ------

Eva pasilenkė prie Pjero ir lūpomis palietė jo ranką: "Aš tave nužudysiu anksčiau".

brolelis dobilėlis: kas yra?

žmogus: aš išprotėjau.

brolelis dobilėlis: parodyk.

nosies krapštymas - žalingas įprotis.

Emilis - brolelis dobilėlis (6m.)

imkiet mane vaikai
ir daužykietie strypais
tarp eilučių
-----------------------
daužykiet
daužykiet
--------------
---------
kiek jūsų baltos rankelos lais.

ketvirtadienis.
raudonos langų marškos.
vaivorykštės lubose.
jim hendrix
jim morrison
"father. yes son. I want to kill you. mother. I want to..."
pasikartojantis murmėjimas panosėj.
kapinės.
daugiabalsis murmėjimas panosėj.
"supasi supasi..."

......
nekrošius.
hamletas,
tvankus oras,
metalinis žybsėjimas.

IŠVADA:
ekstazė,
teatro šaldytuve ledų pakelis.
Jean-Paul Sartre. siena.
tibeto mirusiųjų knyga
ekstazė.
ekstazė,
du obuolių graužtukai.
devynis kartus pajusti laimę,
ir nušalti kojas.

negražus mano juokas.
todėl tik šypsausi.

(Summer is an angry echo of heat
beating into the dead soil. John E. Tranter)

Kaitra kaip išsilydęs švinas.
troškulio kančioje
eižėja žemės kūnas,
raudonas, degantis varis.

medžiai, žuvę sausroje,
audrų nugenėti,
kraupūs paminklai
smėlio palaidotiems kaulams. ----

ko mes atkeliavome čia
nuo vandens pilno nemuno?
ko mes ieškome čia,
okeanuose smėlio,
išsisėmę, silpni ir pavargę?

dykumos į visus keturis vėjus
iki liepsnojančio dangaus pakraščių...
druskininkų ežerų
išdžiūvę dugnai kieti...-

ugnimi alsuoja ciklonai.
skeldėja žaizduoti gomuriai.
šaukiasi lūpos rasos,
šaukiasi žemė lietaus -
gyvybės grįžimo. ----

raudonų dulkių debesys
paslepia blyškią
karščiu padūmavusią saulę.

ir palaidos raudoni vėjai
bekraščiuose raudono smėlio kapinynuose
išdžiūvusius mūsų kaulus
šioje nesugrįžimo,
šioje never never žemėje... ---

o nemunas vis teka. teka,
vandens pritvinęs.
pakrantėse žydi gėlės...

(vabalų traiškimo sezonas)

Sutraiškiau tuos įkyriai zvimbiančius vabalus ir apsitaškiau plaukus gličia žalia masę, kurie susirangę kaip vijokliai sunkiai krito ant pečių.
O delnai, visko kaltininkai, staiga sužydėjo pienėm.
Laukiu pavasario

vis dar laukiu.

nekantriai.

noriu arbatos.