Rašyk
Eilės (72390)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10372)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





2008-09-23 01:28
Mėnulio_akys

***

Iš lapų saujos rudenio saulės
nebesurinksi
2008-05-07 00:22
Mėnulio_akys

***

Prisiminiau vieną vaikystės iliustruotą pasakų knygelę apie saulę išdavikę, ir tokius senus senus retro žalius telefonus

Dienos teka taip greitai
Aš dar nepasveikau
Jau jaučiu vasarą ir savęs (nu)žydėjimą
O gal net ruduo

ir visgi saulėta
2008-02-22 21:26
Mėnulio_akys

Vilniau,

Ačiū Tau už toleranciją vyrų tualete,
indėnų karo šokius vidury koncertų salės apie nesantį laužą,
galimybę ūkauti ir nebūti palaikytai pelėda,
brangiausią, bet sykiu ir skaniausią kada nors gertą alų su citrina,
keistą marokietį ir dar keistesnį Nikodemą,
akordeonistą, jaučiantį muziką lyg save patį,
linksmąją nesvariąją porelę, meniškai griuvinėjusią Šiuolaikinio meno centro paunksmėj,
dulksną, nesugadinusią nuotaikos,
besišypstantį dailininką geltona nykštuko kepure,
naktinius žiburius,
Andrių Mamontovą, galintį matyti spalvas,
priešpiečius už pusę kainos,
lietų, atsimušantį į raudoną skėtį,
bičiulių juoką,
troleibusą kiauru stogu ir malonią stotelių pranešėją jame,
balandžius pačiame traukinių stoties hole,
pasiilgimą dar neišvykus
2007-12-26 01:18
Mėnulio_akys

***

saliutai akyse ir imbierinė žvakė širdy
Su kremo spalvos chalatu, šlepetėmis - pelėdžiukėmis, skruzdėlynu, vynu, kurio vis dar negeriu, išloštu Aliasu, kvailomis, bet nuoširdžiomis komedijomis, kiek geresne šeima, laukiančiu giminių aplankymu, į kurį man visai nebūtina važiuoti ir suvokimu, jog jau baigėsi tai, kas labiausiai nenorėjau, kad baigtųsi. Ir visgi, jau dabar vėl yra ko laukti.
2007-12-13 19:24
Mėnulio_akys

labiausiai neturėtos Kalėdos

Kalėdos šiemet tokios - kaip gilus ruduo.
Kai nėra ko laukti, kai tik esi, bet nieko nesitiki, niekuo negyveni, apie nieką nesvajoji, nes žinai, kad nieks neartėja, nelaukia, nenustebins, kad nebegrįžta gražiausi dalykai. Kai sniego nėra, o jis gal būtų vienintelis džiaugsmas. Kai nesigirdi Let it snow, let it snow, let ir snow, o visad girdėdavos, net iki monotonijos, kol įsikaldavo į galvą mirtinai, bet jaukiai. Kai nepastebi, kada Rotušėje atsiranda eglutė - nepastebėsi, kada ji ir dings.
Kai kambaryje ant durų nekaba nuo pat vaikystės kabėdavęs Kalėdinis kalendorius be šokoladukų viduje, tereikėdavo atidarinėti pieštas dureles su dienos numeriu ir žiūrėti, kaip Kalėdų laukia ir kaip joms entuziastingai ruošiasi piešti vaikai. Kai ant stalo nestovi maža dirbtinė eglutė, lentynos ir užuolaidos nenukabinėtos girliandomis, spintoje nėra suslėptų dovanų, o ant lango nekaba du balti angelai su žvaigžde viršum galvų.
Kai nesinori rašyti laiškų, atvirlaiškių, linkėti milijonąsyk išlinkėtų dalykų, dovanoti kažkam kažką, nes tai jau būtų ne tas dovanojimas iš noro suteikti tai, ko kažkas labai tikėjosi. Nes dovanos nebeturi reikšmės nei vertės. Nes labai reikia ne daikto - žmogaus, jo buvimo.
2007-12-13 19:21
Mėnulio_akys

labiausiai [i]ne[/i]turėtos Kalėdos

Kalėdos šiemet tokios - kaip gilus ruduo.
Kai nėra ko laukti, kai tik esi, bet nieko nesitiki, niekuo negyveni, apie nieką nesvajoji, nes žinai, kad nieks neartėja, nelaukia, nenustebins, kad nebegrįžta gražiausi dalykai. Kai sniego nėra, o jis gal būtų vienintelis džiaugsmas. Kai nesigirdi Let it snow, let it snow, let ir snow, o visad girdėdavos, net iki monotonijos, kol įsikaldavo į galvą mirtinai, bet jaukiai. Kai nepastebi, kada Rotušėje atsiranda eglutė - nepastebėsi, kada ji ir dings.
Kai kambaryje ant durų nekaba nuo pat vaikystės kabėdavęs Kalėdinis kalendorius be šokoladukų viduje, tereikėdavo atidarinėti pieštas dureles su dienos numeriu ir žiūrėti, kaip Kalėdų laukia ir kaip joms entuziastingai ruošiasi piešti vaikai. Kai ant stalo nestovi maža dirbtinė eglutė, lentynos ir užuolaidos nenukabinėtos girliandomis, spintoje nėra suslėptų dovanų, o ant lango nekaba du balti angelai su žvaigžde viršum galvų.
Kai nesinori rašyti laiškų, atvirlaiškių, linkėti milijonąsyk išlinkėtų dalykų, dovanoti kažkam kažką, nes tai jau būtų ne tas dovanojimas iš noro suteikti tai, ko kažkas labai tikėjosi. Nes dovanos nebeturi reikšmės nei vertės. Nes labai reikia ne daikto - žmogaus, jo buvimo.
2007-11-23 19:18
Mėnulio_akys

***

Šventoji trejybė dabar būtų mėtų arbata

Jose Gonzilez Širdies dūžiai

ir didelės

pusnys

sniego
2007-10-28 15:21
Mėnulio_akys

turėjimas nieko

Kai nieko neturi, turi vėją, žvaigždes
ir vėją turi
Kai nieko neturi, turi paukščius, žuvis
ir save tu turi
Ir tada tu esi Karalius iš Nieko,
Nieko Karalius
Nes tavo jėga, turtai, valdžia -
turėjimas nieko
nieko neturėjimas
turėjimas nieko

-

sėdėjimas penktą valandą ryto
su kava, cigaretėm
ir kalbėjimas
dviese
nieko daugiau ir nereikia
2007-10-06 21:35
Mėnulio_akys

***

beprotis beprotiškai bepročiuoja
beprotybę iki perduoda tokiems
pat bepročiams
2007-09-24 22:10
Mėnulio_akys

Apie rytus

Karlsoniškas nusiteikimas paskaitosna  - kaip gardžiautis uogienės. Ir taip gal net dažnokai būna. Skriete su aulinukų trinksėjimu į grindinį, mp3  šlageriais ausyse, ir nekeičiamo maršruto lingavimu  :>


1 2 3
[iš viso: 28]
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą