{...ištraukęs vyšnios raudonį iki baltumo, įsigeria iki kauliuko, iki pat migdoliuko jo viduje, tampa aitrus, gundantis, pakvimpa rudeniu.}
šitoks saldumas
Kai pasteb, kad žmonės yra viskuo nepatenkinti, supranti, kad gyvenimas tėra saldainis, pakabintas ant šimto aštuonių siūlelių, kurį kas tik nori valgo, laižo, laužo ar tik šiaip traškina popierėlį ir kuris yra labai sūrus nuo ašarų, labai saldus nuo gražių prisiminimų ir labai sunkus. Toks sunkus, kad kartais jo ir siūleliai nebeišlaiko... Tada gyvenimas tampa paukščio skrydžiu.
tiesiog geriau nebūna.. atOSTOgoS :)
Įsipyniau žieduotą laimės pumpurą į plaukus. Juk pavasaris!