...dar akys merkiasi,
apsiblausęs žvilgsnis,
ant šono verčia žiovulys slapčia,
o mintis viena vis erzina
lyg kaimynų triukšmas,
kad greit jau auš
Bobų vasaros diena -
baigėsi vasara dar viena...

Meluoja burtai.
Meluoja akys.
Eilėraščiai vieni -
širdies gelmių rauda -
pulsuoja jums,
bet ar juos suprasit?

Nėra, nėra juk sieloje
Ramybės,
Kai lūpose tiek apkalbų,
Pagiežos, pykčio,
Tos jūros ašarų,
Chaosas tas beribis...
Padėk, o Dieve,
Kad su Requiem aš likčiau.

    M.K.

Uždegsiu žvakelę,-
pažvelgs mielos akys.
Pro laiko prizmę
regėsiu jas vėl.
Kalbėsiu žodeliais,
nespėtais išsakyti,
kartosiu, kad myliu,
kad noriu matyti...

...kaip ryto saulės laukia vyturėlis
skrisdamas padange, sparnus iškėlęs,
taip amžiais žmonės klydę ir klajoję,
Dievo pagalbos šauktis nenustoja...

Su artėjančiom šv.Velykom

Kasmet stipriau suvokiam,
kad reikia tikėti Amžina šviesa.
Kasmet daugiau vilties Ji mums
teikia.
Teišsipildo ši Šventa Tiesa.
  Tikėjimas leidžia blogį nugalėti.
Viltis įgalina pakelti sunkumus.
Kasmet prie Amžinos Šviesos artėjam,
vis per Naujus,
vis per Naujus Metus...

  Šiais visuotinio supratimo žodžiais, žiemodama Paryžiuje,
sveikina herbera visus rašykus su artėjančiais Naujais metais,
linkėdama gerų,laimingų,kūrybingų metų.

Danguje pablyškusios gęsta žvaigždės.
Naktis nučiuožia spindinčiu ledu.
Ir taip jos kelias baigias,
kaip snaigės grožis, virtęs lašeliu...

Ramu čia ant kalvos,-
nepaprastai gera.
Iš dobilo galvos
bitutė medų geria.
Drugeliai plasnoja, mirga,
o saulė lyg joja ant balto žirgo.
Sėdžiu ir žiūriu į pievą,
kur prie uopės žydi ievos.
Ant dobilo galvų medaus lašai,
šalia svyruoja aukšti beržai...
  Baigiasi diena. širdis nurimus.
Poilsis gamtoje-sielai atgimimas.

...dar šalti lietaus šuorai
glosto medžių liemenis,
bet jie jau rengiasi apsirėdyti žaliom suknelėm,
o kol kas jos nusagstytos tik pumpurais...
Atsimerkia pavasario akys.

apaugo pelėsiais
senas rėžis per širdį
Išduota meilė