a) negalvojant

galvoti

ko nereikia

galvoti


b) nematant

matyti

ko nereikia

matyti


c) nesuprantant

suprasti

ko nereikia
suprasti     

Marcelijus Martinaitis                                                                  

Laiko nėra...

laikas - nepertraukiama  vyksmo tąsa čia ir dabar  nematomoj, bet juntamoj erdvėj

Nekalbėt.
Neatveria žodžiai tiesos...
Nemeluoti jausmų skoliniais.
Nešvaistytis minčių atliekom.
Patylėt.
Ir išgirst
savo tikrumo trapumą.

Pavargo vėtros. Patylėti susėdo. Apsnigto miško palaukėj.

Supuosi laiko laive tarp nendrių, sukaišiotų rūke.

pabūkime ten, už ribos, kur laiko nėra, bet esame mes.

bevielėj įtampoj
susikabinę raidės
maivos žodžiais
prieš veidrodį
ir rampų šviesoje

laikas tirpus
kaip cukrus
puodelyje
tirpios kavos
karštą rytmetį

Ir vėl naujas vaidmuo. Kiek vaidmenų suvaidiname per parą, per metus, per gyvenimą? Tada kas aš esu? Ir kur? Scenoje ar laiko tėkmėje, kuri pavadinta gyvenimu?