antihero

kas turi tyler james?

citata iš komentarų:

"Toks jausmas, kad seniau atėję dirbti kažkokiu būdu visgi išmokdavo naudotis kompiuteriais. Bent jau tiek, kad atskirtų monitorių nuo kompiuterio, sugebėdavo pasileisti antivirusinę patys ir patikrinti diskelį (DOS laikais rezidentinio tikrinimo taigi nebūdavo), o kai kurios buhalterės netgi ir Fox'inę DB pasikeldavo po griuvimo.

Tačiau dabar kompais naudojasi visiški lochai, kurių IQ, atrodo, neviršyja sukežusios taburetės. Natūralu, kad paskui reikia taikytis prie tokių lochų ir iš asmeninio kompiuterio, kurto, kaip darbo įrankio profesionalams, yra daroma juoda dėžė su dviem mygtukais ant distancinio pulto. Kitaip negalima, nes kitaip lochai pasiklysta...
 
Gaila, kad asmeniniai kompiuteriai primityvinami."

Da Vinčis – žmogus voras?
Irmantė Sungilaitė

Kiekvienam padoriam vakariečiui madinga turėti paslaptį. Kiekvienam sėkmės džentelmenui madinga parašyti knygą ir padalyti sensacijų ištroškusius maniakus mažiausiai į tris stovyklas. Tik ne kiekvienai stovyklai to reikia.

Stovykla Nr. 1. Apsėstieji. Tai filmas, apie kurį daugiau kalbų sukosi prieš jam atsirandant, negu galiausiai pasiekus kino teatrus. „Da Vinčio kodas“ – taip vadinasi šių metų Kanų festivalio saldainiukas, įvyniotas į gražų popierėlį. Tik pastarojo įdaras pasirodė salsvoko skonio net ir ne visada jautriam šiuolaikiniam žiūrovo gomuriui. Štai siužetas, kurio jau būni „paragavęs“, dar nė nespėjęs įsitaisyti patogioje kėdėje, jau perskaitytas ir seniai aptartas. Net karščiausios maldos kino dievukams nepadėjo rasti aukso vidurio, kai vilkas sotus ir avis sveika.

Stovykla Nr. 2. Skeptikai. Po pirmųjų filmo demonstravimo savaičių pajamų atžvilgiu galima konstatuoti: „Ledynmetis“. Platintojai priverstinai numykia, jog besišluodamas pelną „Da Vinčio kodas“ nepavys „Žmogaus voro“. Skaičiai nesvarbūs, bet pirmaklasiai berniukai dėl „Žmogaus voro“ per naujamečius karnavalus bent turi vienu kostiumu daugiau. Tokia liūdna Holivudo tiesa, kurią aprauda praktiškai kiekviena premjera. O trumpi blykčiojimai genealiuose niekaluose kažkada garbingiems aktoriams šlovės neatneša.

Stovykla Nr. 3. Ekskursantai. Štai dviejų su puse valandų trukmės nuotykių po Paryžių ir Londoną gidai – kino asai ir ankstesnių metų debiutai. Filmo metu ne vieną kartą tenka atsidusti: Forestui Gampui geriau gelbėti eilinį Rajaną (Tomas Hanksas). Tvirčiau prisisegti diržų nebūtina, nes išklausyti „Discovery“ tipo pamokėles apie simbolių aiškinimą galima ir neskubant.

Po „Da Vinčio kodu“ tikrai nesislepia filmas, kurį pažiūrėjęs galėtum pasakyti, jog daugiau niekada nebus sukurtas šedevras, ir numoti ranka į keliavimą kino Mekon. Ši kino juosta labiausiai pasaulį pakeitė tuo, kad visiškai jo nepakeitė.

Kai visi kodai žinomi, nebelieka paslapties, o pro atrakintas slaptas duris įžengti skuba tik tinginiai.

Palieku Jums spyną.

POPKULTŪROS KAMPELIS

Turbūt ne kartą girdėjot, kad amerikiečiai bodisi titrais, todėl nežiūri užsienietiškų filmų. Pagalvojau, kad dar daugiau: amerikiečio filmą sudaro ne tik "pats filmas" (scenarijus, vaidyba, filmavimas), bet ir jo komercinės galimybės: kokios žvaigždės surinktos, kokie buvo rezultatai "bandomuosiuose" rodymuose (tokiai "jury" auditorijai), prodiuseris ir jo(s) "išmintis". Užsienietiški filmai Holivudui, jei jie geri, tai ne filmai, o tai tik "scenarijai", todėl amerikietis turi ne titruoti, o nusipirkti, ir nufilmuoti su savais aktoriais ir prodiuseriais, prilaikančiais režisieriaus arklius. Šitaip mes pamatom Richardą Geere`ą ir Jennifer Lopez, vaidinančius visai tuos pačius kadrus apie šokių pamokas, kuriuos prieš metus mačiau japoniškam filme. Beje, "geri" praeities filmai taip pat yra tik scenarijai, nes juose vaidinančios žvaigždės jau paseno ir jų nepamatysi "People" ar panašiuose viršeliuose (besiporuojančių), todėl juos taip pat reikia perfilmuoti, pagerinant aktualesniais veidais.

Girdėjote Susirūpinusios Visuomenės Moralės žodį.

daug ko nekenčiu. būna, kad net per daug.
labiausiai - savo galvos. turbūt.

god is an astronaut

Žinių radijo apžvalgininkas Vadimas Vileita:

Laisvas ir erotiškas miesto įvaizdis teikia miestui žavesio, bei privilioja į jį didelius srautus pinigų. Tačiau lieka naivus klausimas: jeigu pagrindinis motyvas yra pelnas, ar mūsų šalys – viso labo prostitutės, už turtingų vakariečių pinigus aukojančios savo miestų sielą?

labai jis man patinka
griovikai tai nepatinka
o jis tai fapšie dievas