Tiesiog. Ačiū.

Už gyvybę, bet ypač už mirtį

Esu tau labai dėkinga.
Už tai, kad neleidai išeiti,
Kada pajutau gyvenimo kirtį.
Už tai, kad pavykti neleidai,
Tam kartui, kai ranką jau kėliau,
Kada netikėjau - tikėjai,
Nustebsi, bet aš prisikėliau.
Paleidau metalo siaubūna,
Ir tyliai sukniubus verkiau,
Žinau, tu tikėjai, tikėjai!
O aš tavo meilę žudžiau.
O aš, tas mažytis drugelis,
Kurio sparną palietus ranka,
Pasmerkė mažąjį mirčiai.
Kurio sparnelių dulkės byrėjo ant žemės
Kol tu užsiėmęs buvai.
Gyvenimu.
Bet korta mesta, ir drugelis pakilęs,
Kedena iš naujo sparnus,
Kol gyvas jo kūnas, jisai nepražus.