Medis savo forma primena fontaną – gyvybės veržimąsi aukštyn, į priekį. O kas ten, priekyje? Koks galutinis veržlumo tikslas? Galas... o jei tiksliau – estafetės lazdelės perdavimas tiems, kas pasiruošę pratęsti bėgimą toliau. Medis prasideda iš vienintelės mažutės sėklos ir galiausiai užsibaigia tuo pačiu. Fontano versmė susideda iš daugybės tokių mažyčių sėklelių – vandens lašų. Tų pačių, kuriuos kasdien maišome su arbatžolėmis, apyniais, vynuogėmis – įvairiausiais žemės vaisiais, žemės vaikais. Kasdien geriame šiuos gyvybės lašus, maną, ir judame pirmyn, augame, bręstame, o galiausiai paleidžiame savo vaisių į pasaulį. Ar tuo metu netenkame dalies savęs? Turėtume mokėti dalintis savimi su pasauliu, kitaip sakant, turime išmokti nebijoti įeiti į pasaulį. Turime leisti vaisiams žydėti.
pabaigai: http://www.youtube.com/watch?v=VXJeP-FDDyI