aš tiek ilgai ėjau per gruodą...
ir šitiek aš ilgai šaliau...
o žmogui, didžiąja raide, - vienodai-
šventėms į ligoninę, mane...
sapnas po sapno, rožinis kraujas...
o tame kraujyje - skausmas karaliauja...
noriu išsidūkti, bijau,
o rytoj Kalėdos, kodėl aš ėjau..?
šąlu, bąlu, gęstu, glęžtu...
noriu kas, sielos brolis, rastų...
ak šventės ligoninėje...
moterys šalia teriojasi...
2004, ruduo-žiema, ligoninė