Pastebėjau, žmonės mėgsta skirtingus dalykus. Vieni moteris, kiti alkoholį, treti karjerą... O man labai patinka Ponas Bynas. Mėgstu kai jis sako "Labas" arba "Bynas". Smagu kai išsikalinėja iš invalidės ligoninėje arba tyčiojasi iš britiško sargybinio... Mėgstu kai persirengia moterimi skalbykloje arba pabūna dirigentu. Jo kelionė į Prancūziją, manau, palietė kiekvieno mūsų širdį, kaip Amelija iš Monrmartro. Pono Byno veidas gražus, paprastas, nors ir slaptingas. Savo paslaptis jis užrakina spintoje, ir jas žino tik meškiukas Tedis. Džiaugiuosi, kad jis yra. Jis kaip Jėzus, arba Super Mergaitė. Lopai ant švarko rankovių, kalnas tušinukų ir pistoletas elektrinei lemputei išjungti. Kalėdinis kalakutas. Mylinti mergina, kurią jis ignoruoja. Kaip jis čiuožia ant ledo arba važinėja dviračiu, gali toli gražu ne kiekvienas. Jokios politikos, jokios religijos, jokios dramos, tiesiog nuoširdus, taurus, grynas Ponas Bynas.
Ačiū, kad esi.


Ponas Bynas



