Rašyk
Eilės (78015)
Fantastika (2289)
Esė (1544)
Proza (10895)
Vaikams (2698)
Slam (68)
English (1210)
Po polsku (355)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Olia lia. Atidarau savo pasto dezute (na ta, kuri laiptineje, nors tas pats ir su elektronine), o tenai, isivaizduoji, nieko nera. Visiskai nieko. Absoliutus ir totalus svaiginantis nepasisekimas. Nepasisekimo aukstumos arba virsune. Niekas neraso. Nonsensas.
As suprantu, kad gali buti visokiu sio nerasymo priezasciu, as netgi bandau jas isivaizduoti ir pateisinti nerasancius man laiskus asmenis, tarkim gali buti, kad koks nors zmogus, kuris galejo arba net norejo man parasyti, dabar negali to padaryti fiziskai. Gal jis uzdarytas kokioj belangej, nes neturejo pakankamai pinigu nusipirkti cigareciu arba alaus, todel nutare uzsikisti uz kelniu, bet pagavo, arba, sakykim, jis sedo paplaukioti valtele po Nemuna, bet srove ji nunese i Baltijos jura, po to i vandenyna ir pilietis yra pasimetes kazkuriame pasaulio gale, ten nera pasto, interneto, ryklys nukando jam desine ranka, o kaire rasyti tasai, vadinasi, dar neismoko, tad belieka kantriai laukti - gal visgi kas nors parasys.
As neprileidziu kitos priezasties, kad, sakykim, kas nors nenori man rasyti. Ne, tai nesamone, to negali buti, taip atsitinka su kitais, bet ne su manimi. Bet kazkur giliai po sirdim sukerba kazkas, o gal taip atsitiko ir tau.
Bet neziurint visko gyvenimas yra nuostabus ir gyventi del jo verta.


2005-12-02 22:07
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
 
Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą