Sokrato ironijos struktūra : Sokratas iš pat pradžių, kalbėdamas su pašnekovu, save pažemina ir išaukština pašnekovą, kad galų gale pats būtų išaukštintas, o pašnekovas pažemintas. Pirmiausia Sokratas laikosi susikuklinimo, trypčiojimo, tūpčiojimo scenarijaus, o paskui galų gale laimi. Pradžioje žodžiais pripažįsta, kad pašnekovas yra labai protingas, o Sokratas žino, kad nieko nežino. O galų gale paaiškėja, kad pašnekovas nieko nežino, o Sokratas kai ką žino. Ironija – tai humoro atmaina, labai filosofiškas dalykas, bet ji Sokratui baigiasi irgi laimingai. Aišku, jo gyvenimas baigiasi kaip ir Kristaus gyvenimas. Sokratą Atėnų demas nuteisė myriop.