ai, tegu ėda, žinai gi žmogus nuog ko tunki.
Va, dar lydekutį nemažų pasgavom, užteks ir sveteliams pavaiįyc ir paciem...Vėlkaicinaus an lieptuko, o jau grožis gamtos, paukštukai, laumžirgiai...geras čėsas toj vasara...
ir vėl važuojam kaimukan, ažarėlis, kur ty, visas ažaras Galstas prie pac sodybos, o jau gražumas, o jau skaidrumas, nu rojus žamėj....Oi myliu maudzynes, per dzienų sapcynis rozus landu plaukioc.Paskui an ciltuko skaitau.Dar bandysiu A.Šlepiką suprasc...nu jo knygelį skaicysiu...