guntadaug šviesos - prisimerki,
šypsaisi,
o blakstienas šiek tiek vėjuoja, arba
gairina pienių kvapas,
nors žinai, kad aplinkui tik smėlis
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2017-01-16 18:24
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-11 03:36
ne, tik jas vėjuoja - o jos nevėjuoja, tokios lankais lankais šypso tik, jas šiluma geltona vėjuoja :)
reikia ne mane- reikia save matyti taip sėdint, ir jaučiant, kad aplinkui pieva, šviečia pienės į akis, bet sėdint ant smėlio, nevisai atsisėdus, tik pritūpus, karštas smėlis matyti ir smėlį ir save ant jo dykumoje, ir prisimerkusį ir jausti ką tas prisimerkęs jaučia- niu gi kad aplinkui yra ne dykuma o pieva šiltą vasaros dieną, kada dangus būna labai ryškiai žydras, o saulė artėja prie zenito Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-10 22:28
ne ne ne- žinai kaip, tu matei kitą bet ne save iš šalies sėdintį ir tai darantį ir tai jaučiantį. apie tai kalba.
tu ir dabar kažką darai, o kitas tu ar stebi ką ta kuris daro daro- maigo klaviatūrą-niu kaip filmą; tai va gali būti ir taip, kad tu maigai klaviatūra, ir kažkuriame momente, ru stebėtojas- pamatai kaip filmą, kad tas kuris maigo klaviatūrą, stebėdamas jį-save, pamatė maigantį ne klaviatūrą, o renkantį ant kranto kriaukleių krūvoje kriaukleles, kaip raides klaviatūroje, sulėtintas vaizdas, ir ne todėl, kad raidėse kriaukleles matytų, o dėl to, kad tas veiksmas sukėlė tokį pojūtį, lyg sėdima ne orie laptopo, o ant jūros kranto,ir renkantį kriaukleles, atsirenkantį, bet visame tame tu matai ne ką skaitai- o save matai. skaičiau juk aš tada kai buvo Šiandien (publikacijos data) kito žmogaus kūrinį konkrečia jame vietą "jų vaikas geltonplaukis Vy--- iškeliavo į Mandalą baltmarškinis kaip sniegena tapė lavandų laukus " šią atkarpą skaitant, pamačiau aš vaizdą, per jausmą-esu dykumoje smėlėtoje, akys primerktos nuo šviesos, ir žinau, kad aplinkui dykuma, o jaučiuosi lyg esu pievoje žydinčių kaip saulių pienių prisėtoje, todėl šipsosi ji akis primerkus, kad žino-aplinkui dykuma, va matau tą vaizdą ir jaučiu, nei iš niekur tik skaitydama kūrinį, kuris visai neturi nieko bendra su tuo, ką pamatau, skaitydama tas eilutes. tą skaitydama aš visai ne tą pamačiau. "jų vaikas geltonplaukis Vy--- iškeliavo į Mandalą baltmarškinis kaip sniegena tapė lavandų laukus " netikėtai pamačiau tai-kur atsiradau tai skaitydama. bet ne tai, kad buvo nuobodu skaityti- o skaitant labai įdėmiai-įsitraukusiai į kūrinį, pamačiau nu kaip filmą, tik filme kvapo ir vėjo nėra-o čia kaip sapną tarkime. reiškia jame buvau. bet jei nebūčiau skaičiusi-tai nebūtų taip atsitikę-ne tas atvejis, kai sakoma "neįtraukė, skaičiau kūrinį o buvau ne kūrinyje)" neišlaikė dėmesio- atvirkščiai, ta vieną skaitant atsidarė durys į kitą smegenų pusrutulį, ir mačiau trečiuoju aš, save sapne kuriame sapnuoju smėlėtą dykumą, o užsimerkusi tame sapne jaučiu ne dykumą o pievą . va dabar jau supranti... Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-10 22:04
viską aš supratau apie tas blakstienas juk
sakiau kad gražu:) būtent iš šalies ir mačiau Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-10 21:53
BE NE BLAKSTIENOS VĖJUOJA, blakstienos ramios - vėjuoja vėjas- arba gairina vėjas- nes jis toks geltonas-kad net prisimerki-todėl ir asocijuojasi su pienių lauku, o vėjo nėra- yra smėlis aplinkui, ir tas tu užsimerkęs, šypsaisi, nuo šilumos ir gairinančios pienių geltonumo šviesos, nes tas vėjas iš kitur, kadangi aplinkui dykumos smėlis, ir jokios žolės, jokios pievos, kurioje pienės- bet vėjo tai nėra-nes smėlis būtų nešamas-
o va kitas tu, žiūri į tą save ant smėlio prisimerkusį, ir besišypsantį -kad žino, aplinkui smėlis-dykuma, o jaučiasi jis lyg pienių šviesoje- jos švyti, kai saulės šviesą atspindi. gal ir vėluoja-matai juk tas kuris prisimerkęs, randasi aplinkoje ne pienių pievos ir vėjo, o dykumoje be vėjo. va taip. nu čia panašiai, kai pavyzdžiui tu valgai pieną su plūduriuojančiomis jame mėlynėmis - o kitas tu žiūri, kaip tu valgai, semi šaukštu pieną, o jame mėlynės, ir kaip jis į jas žiūri. o dabar primesk, trečias vaizdas, trečias tu- kai tu skaitai knygą, ir joje, kažkoks epizodas, kurį skaitant tau, tu matai valgantį save mėlynes su pienu, ir kartu stebintį save, kaip jis valgo mėlynes, prisimėlyniavęs, kibirai dar ant stalo, kai pavalgys, eis valyti- o saulė jau leidžiasi, bet dar diena- ji ilga... va ten atsirandi skaitydamas knygą, visai ne apie tai, kažkokį epizodą, kuris ima tave ir išvelka kažkur. vėjuoja blakstienas, arba blakstienas gairina pienių kvapas (ne nosį, o blakstienas) reiškia šviesa, todėl ir akys primerktos. ačiū, čiukurake Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-10 20:19
gražu:)
šviesoje prisimerki šypsaisi nors blakstienos vėluoja lyg pienių kvapas o aplinkui tik smėlis Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-10 10:21
anksčiau meistriškiau vartydavaisi, esamajame, visai kaip penkių metų vaikelis.
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-09 23:30
na tai būk kaip tau būnasi ir gali dar pakalbėti kaip kalbasi jei dar kalbėsis ;D
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-09 23:28
o kodėl man tai priskiri arba būni priskyrimo būsenoje o pasakysi kad nepriskiri o būdrauji ir tas žodis viskam vienas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-09 23:23
as nesivartau - nepastatau savęs į tokį buvimąsi kad vartytis reiktų :D (būdrauju vadinasi)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-02-09 22:53
niu, tai jau jeigu, pasak tamstos, net taip -> 2017-02-09 22:16, tai klausimo motyvas koks tada -> 2017-01-24 19:06 ?.. matei-užmigęs buvai, va kokią kliauzė, dabar jau vartykis savo stiliuje... :D
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |