Kartais išleidžiu savo mintis pasivaikščioti - jos visos išsikaria ant kaimynų obels šakų. Dažnai žmonės sako 'nebegalvok', dažnai juos pasiunčiu velniop. Apmaudu, kai mane supa tiek daug žmonių, o kam parodyti ašarų neturiu. Ir nėra nieko baisiau kai persekioja praeitis, išbarstytais, išpuvusiais dantimis, arba kai mylintis apsimeta miręs tavo širdyje. Skaudu, kai prabudusi suprantu, jog dar kvėpuoju.
2011-07-05 17:05
būk tikra ;)
2011-07-04 23:58
Na nesu tikra dėl to :)
2011-07-04 17:20
Eii, tik nenukabinam savo dailios nosytės, ką? :) kol kūryba su mumis, visada turėsim kam išsilieti - ašaras ir ne tik ;)