http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt Vėjuota šiandien
O aš ant žemės kaip akmuo

O aš ant žemės
Žemėj žemė
Kol kas ne Dantė tu,
Bet būkime kartu.

Liepsnojančiam rate
Mes šoksime drauge
Aš kietas, aš akmuo
O tu tik tai asmuo
Sudegsi pelenais
Bet liksime draugais.

Vėjai vėjai
Vėjuota šiandien
Ugnys dega kalnuos
XXa. žmonės Dantę
Smilko aukuruos. ]]> Sat, 25 Mar 2006 11:52:33 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/apokalipse/220185.html http://rasyk.lt/dienorastis/apokalipse/220185.html Mon, 16 Jan 2006 15:35:16 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/207928/207928.html http://rasyk.lt/dienorastis/207928/207928.html „Nuolatos patiriu spaudimą. Kai tik ateinu į darbą, pradedu nerimauti, nes nežinau, kada ir kaip mane užsipuls“. Jau kelis mënesius Ana dalijasi kabinetu su nauja bendradarbe. „Tai ciniška, šalta, nuolatos priekabiaujanti mergina: stebi viską, ką darau, klausosi mano pokalbių telefonu, pašiepia, kritikuoja mano bendravimą su klientais. Pradedu manyti, kad vienintelis jos gyvenimo tikslas – pastebëti kitų þmonių klaidas ir trûkumus“.
Kas nëra patyręs artimo žmogaus paniekos? Kas gali pasigirti niekada ko nors nepašiepęs? Mes visi esame potencialûs psichologinës prievartos kaltininkai ir aukos… Asmenybę žalojanti prievarta kartais išgyvenama tyliai (kol auka dar gali ją ištverti), o galiausiai maldoma antidepresantais.

Aukos portretas

Gabus, talentingas, sąžiningas, malonus – jis aukoja savo energiją, kad pademonstruotų, ką turi geriausia. Tai bûtent tos savybės, kurių geidžia persekiotojas. Jis gana gyvybingas ir ekstravertiškas, linkęs gerai, teigiamai vertinti savo sëkmę ir laimę. Tai požymiai (socialinis statusas, kûrybingumas), kuriuos persekiotojas stengiasi iš jos atimti. Taigi tam tikra prasme jis pats pritraukia „vampyrą“. Jis pernelyg kilnus ir negali susitaikyti su kito niekšybëmis, neretai net ieško pateisinimų savo budeliui. Jo pažeidžiamumą didina atsakomybës jausmas ir polinkis kaltinti save. Bûtent dël to piktadarys ją ir „pričiumpa“: bijodamas suklysti, jis per lengvai sutinka su kritika ir iš visų jėgų stengiasi įtikti. Kol jis apsisprendžia (arba bûna priverstas) trauktis iš kovos lauko, iš jo bebūna likęs tik šešėlis – jis pats nebežino, ar dar yra gyvas.

Budelio portretas

Iš pirmo žvilgsnio jis patrauklus, netgi žavus. Vëliau jo tonas vienodėja, kalba tampa pabrëžtinai atlaidi, laikysena išdidi. Jo mëgstamiausi ginklai: žeminimas, ignoravimas, pašiepimas. Su juo diskutuoti neverta. Jis įpratęs taip bendrauti su kitu ir savo elgesio niekada neanalizuoja. Jis nejaučia nė menkiausios kaltės. Kito skaudinimas jam nekelia skausmo. Jis nepajëgus užjausti, netgi įsivaizduoti kito kančios, nes kitas jam neegzistuoja. Jis neigia kito vientisumą ir žmogiškumą. Jo talentas yra smûgiuoti ten, kur labiausiai skauda, ir pačiam apsimesti auka. Jis tikras moralinio persekiojimo ekspertas, o jo sugebëjimas apversti situaciją savo naudai yra neišsenkamas. Kai auka dël jo išpuolių nusprendžia trauktis, piktadarys gali pademonstruoti neįtikëtiną geranoriškumą. O tada, netekęs gyvybinės energijos šaltinio, jis nedelsdamas susiranda kitą grobį.

Iš ko atpažinti persekiotoją?

Primeta savo norus. Jūsų nuomonė nuolat neigiama, ir dažniausiai klastos būdu. Piktadarys labiausiai trokšta primesti savo norus, iš jūsų juos atimdamas arba pasisavindamas. Pavyzdžiui, jis pakviečia jus į restoraną ir užsako vieną jūros gėrybių patiekalą dviem, pabrėždamas, kad „nori jus pamaloninti“…
Verčia jaustis kaltą. Jei atvirai sukylate prieš agresorių, jis apsuka situaciją ir pasodina į kaltinamųjų suolą jus patį. Pavyzdžiui: „Tau patiko, kai pakvieèiau tave į restoranį. Ir man galėtum suteikti tokį malonumą!“ Arba: „Jei nesutinkate pasikeisti, metų gale premijos nesitikëkite“.
Menkina jūsų orumą. Ar tai abejonės dël jūsų intelekto, ar šaipymasis iš jūsų išvaizdos ar gyvenimo būdo – jûs jaučiatës įžeistas iki pat širdies gelmių.
Negerbia jūsų privatumo. Kišimasis į kito gyvenimą yra viena mėgstamiausių agresoriaus procedūrų. Pavyzdžiui, Jums artimas žmogus stengiasi užmegzti ryšį su jūsų viršininku; arba kolega, kritikuojantis jus jūsų sutuoktinio akivaizdoje.
Agresorius nerodo jokių savigraužos ženklų. Jei susidūrėte su asmeniu, neturinčiu jokios užuojautos, tikriausiai tapote persekiotojo grobiu.

Kaip kovoti su moraline agresija

Atmosfera tapo slogi, nepakeliama, ir jūs pasiduodate: prarandate tonusą, apetitą, seksualinį potraukį ir t. t. Pasitikëjote gyvenimu, o nuo šiol abejojate viskuo, ypač savimi. Persekiotojas gali būti jūsų viršininkas, bendradarbis, žmona, kaimynas, motina. Įsitikinkite, ar tikrai esate moralinio persekiojimo auka. Jei taip, reikės sukaupti energiją ir išeiti iš labirinto, į kurį jus bloškia jūsų persekiotojas. Neverta persidirbti, stengtis suprasti ar prisitaikyti.
Pascale Senk ir Jacques Salomé siūlo išsigelbėjimo planą ir konkrečias instrukcijas. Veikite ryžtingai – be jokių dvejonių!
Esminis etapas yra aiškiai pripažinti ir nustatyti jus graužiantį blogį. Juk galima atsikratyti tik to, ką pažįsti. Jûs taip pat galite klysti ir supainioti blogas darbo sąlygas su persekiojimu, konfliktus, būdingus poros gyvenimui, su tyčine agresija.
Nemėginkite priešintis ar atvirai konfliktuoti. Persekiotoją stimuliuoja bet kokia opozicija ar prieštara. Jis stengiasi iš visų jėgų išlaikyti viršesnę poziciją – jus veikti arba pažaboti. Būtina atpažinti situacijas, kai „stengdamasis dėl jūsų gerovės“ jusų pašnekovas stengiasi išreikšti tarsi jūsų nuomonę ir priimti už jus sprendimus. Pavyzdžiui: „Motinai tu nereikalinga. Kam eiti pas ją pietų?“ Išmokite pasakyti, ką manote, gerbdamas savo jausmus. Klauskite savęs: „Ar noriu šią savaitę aplankyti mamą?“
Sutikite, užuot ginčijęsis. Visuomet sutikite su persekiotojo pasiūlymais. Pavyzdžiui, „Ačiū už rūpestį, bet aš noriu aplankyti mamą, nes man tai malonu“.
Ribokite bendravimą. Darbe venkite pietų ir kavos pertraukų, kurias jums siūlo persekiotojas. Nepatikėkite savo asmeninio gyvenimo smulkmenų, kurios vëliau bus panaudotos prieš jus.
Apibrėžkite santykių ir bendravimo ribas atsižvelgdamas į savo toleranciją. Net jei santykiai jums primetami, jūs pats atsakingas dėl savo bendravimo ribų nustatymo. Žinoma, ne visada taip paprasta priimti tinkamą sprendimą. Jums rinktis, ar trauktis, ar surizikuoti ir pradėti atviresnį konfliktą. Pavyzdžiui, jei savaitgalį jūsų partneris užsigrobia automobilį, nedvejodamas sėskite į traukinį ar autobusą ir aplankykite tuos, kuriuos norite aplankyti.
Raskite sąjungininkų. Dažnai svarbu pripažinti savo bejėgiškumą, kad išvengtumėte terorizmo, kurį verčia patirti jūsų persekiotojas. Kalbëti – tai veikti: pasitarkite su draugais, artimaisiais – taip sustabdysite savęs kaltinimo procesą, į kurį jus įklampino jūsų budelis. Turite pripažinti, kad esate auka, įvardyti agresorių ir be paliovos liudyti, ką jis jus verčia iškęsti. Žinoma, yra rizika, kad kai kurie jūsų patikëtiniai neigs jûsų jausmus:
– Perdedi, tai tik atsitiktinis incidentas, blogai ją pažįsti.
Galite jiems atsakyti taip:
– Suprantu, tu negali mąstyti taip pat kaip aš. Tačiau aš patyriau tai, apie ką pasakoju.
Įstaigoje pasistenkite surasti nors vieną sąjungininką tarp savo kolegų, skyriaus viršininkų… Šie ryšiai jums padës rasti liudytojų tą dieną, kai prireiks pagalbos.
Rinkite įrodymus. Kai priešininkas puola užsimaskavęs, „kabinkitës“ už konkrčių faktų. Kontoroje neišmeskite darbo nurodymų su žeminamais komentarais, rekomendacinių laiškų, žymėkite netinkamo elgesio datas ir valandas, patikrinkite jas prie liudytojų…
Išsaugokite savigarbą. Jei išgyvenote visas persekiotojo manipuliacijas, pasveikinkite ir pagirkite save. Jei vis dëlto nepavyksta įveikti sunkumų, nežinote, ko imtis, apsilankykite pas psichoterapeutą. Apibendrinkite faktus ir užduokite sau svarbiausius klausimus: kodël atsidûriau šio žmogaus valioje? Kokia buvo mano vidinë bûsena prasidëjus persekiojimui? Kodël susidûriau su šiuo žmogumi? Visi specialistai sutinka: norint pasveikti, neužtenka pabëgti nuo trauminës situacijos, reikia pripažinti, kad esate auka, ir nubausti agresorių. Tolesnis žingsnis – savo paties atsakomybës suvokimas. Tik tuomet įmanoma peržengti ribą nuo „iškentëjau“ į „išgyvenau“ – o tai išties skirtingi dalykai. ]]> Mon, 26 Dec 2005 15:55:39 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/moralinis-persekiojimas/204277.html http://rasyk.lt/dienorastis/moralinis-persekiojimas/204277.html

Manipuliuojantis elgesys suprantamas kaip siekimas padaryti kitiems tak arba keisti situacij savo naudai. Reikt skirti smoningas manipuliacijas, kai žmons siekia konkretaus tikslo. Tai yra tik vienas iš daugelio bd, padedani prisitaikyti gyvenime ir, siekiant tikslo, atsižvelgiama  kit žmoni poreikius ir gerov. Vienu metu buvo labai populiari D.Karnegi knyga “Kaip sigyti draug ir daryti tak žmonms”. Iš ties tai knyga apie manipuliacijas, mokanti, kaip valdyti save ir savo elges, siekiant, kad kiti žmons daryt tai, ko mes norime, pvz., pirkt ms prek ar priimt  darb. Toks elgesys naudingas darbe, profesiniuose santykiuose, taiau jeigu taip elgiamasi visada ir visur, tarpusavio santykiai praranda nuoširdum, ilgainiui kiti žmons pradeda jaustis išnaudojami.

Kita manipuliacij ršis yra nesmoningas manipuliuojantis elgesys, kuris pasireiškia kaip dominuojantis ir nuolatinis kit žmoni kontroliavimas, nesvarbu, ar tai tinka ir naudinga ir ar tai pasiekia kok nors tiksl. Šiuo atveju pats manipuliavimas yra tikslas, o ne priemon jam pasiekti.  kiekvien sveik tarp žmoni žirima kaip  varžybas, kuriose yra tik vienas nugaltojas: ”Jeigu aš nesu viršesnis, reiškia aš pralaimjau”. Žmons toliau taip elgiasi, nekreipdami dmesio  savo ilgalaikius tikslus, net ir tuomet, kai jiems visai nenaudinga. Kraštutinis tokios manipuliacijos pavyzdys yra grasinimas nusižudyti ar net savižudyb, siekiant priversti kitus elgtis "taip, kaip aš noriu". Atsimenu konsultacij reanimacijos skyriuje, kur guljo moteris po labai pavojingo bandymo nusižudyti. Ji aiškino taip pasielgusi todl, kad jos snus ketina vesti moter, kuri jai labai nepatinka. Ši pacient buvo išgelbta, taiau galima sivaizduoti, kaip jauiasi jos snus ir kaip sunku jam apsisprsti paiam tvarkyti savo gyvenim. Žmons, taip manipuliuojantys kitais, dažnai vadinami “vampyrais”, nes bendraujant su jais labai sunku pasipriešinti j reikalavimams, ir ilgainiui kiekvienas pradeda jaustis išnaudojamas.

Kodl kai kurie žmons manipuliuoja vietoj to, kad atvirai bendraut? Manipuliuojanio elgesio, kaip ir bet kokio kitokio, išmokstama vaikystje, bendraujant su tvais. Vaikai yra visiškai priklausomi nuo tv ar globj ir negali be j pagalbos patenkinti daugelio savo poreiki. sivaizduokime šeim, kurioje yra keturi vaikai. Saulta pavasario diena. Mama šeimininkauja virtuvje, ji pavargusi, suirzusi, galbt jai skauda galv. Vaikai ateina  virtuv ir sako, kad nori eiti  lauk. Mama automatiškai atsako, kad nra reikalo, daug darb namuose. Vaik poreikis išeiti  lauk nepatenkintas. K jie daro toliau? Kuriam laikui jie sugržta  kambar, o paskui elgiasi skirtingai. Vienas iš j ateina pas mam  virtuv ir pradeda meilikauti: “Mamyte, tu tokia gera, aš taip tave myliu”, kitas ima dertis, treias sukelia bais triukšm, o dar kitas graudžiai verkia, kol mama nusileidžia jo reikalavimams. Vaikui augant saugioje atmosferoje, kai reikalavimai yra nuosekls, pamažu šis požiris keiiasi, ir vaikas pradeda suprasti, kad nors tvai negali patenkinti vis jo nor, jie myli ir rpinasi juo. Paaugliai link laikyti savo tvus kvailiais ir idealizuoti draugus, taiau vliau supranta, kad ideal nra, visi žmons turi ir privalum, ir trkum. Taiau jeigu vaiko poreikiai dažnai nra patenkinami, jis jauiasi nesaugus ir nra pastovumo – skilimas išlieka kaip pagrindinis gynybos mechanizmas ir vyresniame amžiuje. Tuomet pasireiškia nesmoningas nuolatinis manipuliuojantis elgesys, kuris ypa išryškja tose situacijose, kuriose žmogus jauiasi priklausomas nuo kit.

Manipuliuojantis pacient elgesys gydymo staigose. Kartais sakoma, kad liga yra bilietas  vaikyst. Susirgs žmogus tampa priklausomas nuo kit, ypa medicinos darbuotoj, pagalbos. sivaizduokite žmog, kuris augo šeimoje, kur jis nesijaut saugus ir jo poreikiai nebuvo tenkinami. Jeigu to nedar jam patys artimiausi žmons, kaip jis galt tiktis, kad susirgus visiškai jam svetimi žmons baltais chalatais tenkins jo poreikius? Jis iš esms nepasitiki žmonmis, todl links manipuliuoti. Prisiminkime anksiau mintus “vaikiškus” bdus gauti iš mamos geidžiam dalyk, tik dabar vaikai jau suaug ir dl ligos patenka  bet kuri gydymo staig. Pirmasis, tas kuris meilikavo mamai, atjs pas gydytoj sakys: “Daktare, aš tiek gero apie jus girdjau, tik js vienas galite mane išgydyti”. Patyr gydytojai žino, kad netrukus jie atsidurs pacient nuvylusi gydytoj sraše, o pacientas t pat sakys jau kitam specialistui. Antrasis vaikas, taps suaugusiu pacientu, atjs pas gydytoj, iš karto mgins sudaryti sandr, t.y., ds vok ant stalo ir pareikalaus paios geriausios pagalbos. Deja, dažnai ir jie nusivilia, nes pagalba pasirodo ne pati geriausia, kadangi kaimynui padjo labiau. Treiasis, atjs  gydymo staig, iš karto gsdins ir kels triukšm, reikalaudamas dmesio. Tikriausiai medicinos personalas “dl šventos ramybs” tenkins jo poreikius, taiau be entuziazmo ir nuoširdžios globos. Ketvirtasis gydymo staigose visada prisiima “vargšs aukos “ vaidmen, sukeldamas personalui ypating gailest, ir tokiu bdu gauna daugiau dmesio ir globos. Taiau ilgainiui personalas išsenka, nes pastebi, kad kiek besistengt, pacientas netampa laimingesnis.

Manipuliuojantis elgesys gali bti akivaizdus arba paslptas. Išoriškai manipuliuojantis asmuo gali atrodyti visiškai malonus. Taiau žmogus, kuriuo manipuliuojama, dažnai negaldamas paaiškinti kodl, pradeda jausti susierzinim, nuovarg ar pykt. Manipuliuojantis pacient elgesys personalui sukelia labai stiprius jausmus - žmons nemgsta jausti, kad jais manipuliuojama.

Kaip atpažinti manipuliuojant elges?

Pacientai, kuriems bdingas manipuliuojantis elgesys:

1. Dažnai nepaiso taisykli – nesilaiko režimo, rko neleistinose vietose ir t.t.

2. Nuolat ko nors reikalauja. Kuo labiau personalas stengiasi patenkinti j poreikius, tuo j darosi daugiau.

3. Impulsyvs ir nenuspjami – greitai supyksta, sižeidžia, verkia.

4. Lengvai pastebi kit žmoni silpnsias vietas ir išnaudoja jas, siekdami patenkinti savo reikalavimus, pvz., jei pastebi, kad bijo agresijos - gsdina, jei pastebi garbtrošk – pataikauja, jei pastebi gailestingum, stengiasi sukelti gailest. Jie skirtingai elgiasi su skirtingais žmonmis.

5. Destruktyvus elgesys savo, kit žmoni ar daikt atžvilgiu, be atsakomybs ir gdos jausmo – dažnai gadina inventori, pakenkia kit interesams ar savo paties sveikatai.

6. Ginijasi, meluoja, erzina, vagia.

7. Intensyvios manipuliacijos vaistais. Vartoja j per daug, neteisingai, sumaišo arba iš viso priešinasi gydymui.

8. Nuvertina kit pacient gydym, skatina juos ignoruoti gydytoj rekomendacijas.

9. Nuotaika per dien gali daug kart keistis, taiau dominuoja pyktis, sudirgimas ar piktas sarkazmas.

10. Bdingas mstymo iškraipymas, dl kurio vykius ar kit žmoni elges interpretuoja savaip, nors realybs suvokimas nesutriks. Savo mintis ir jausmus priskiria kitiems žmonms - kai patys pyksta, sako: ”Js tikriausiai pykstate ant mans”.

11. Kitus žmones išnaudoja ir kontroliuoja. Mažai rpinasi tuo, kaip jauiasi kiti, ir vertina žmones pagal tai, ar jie tenkina j poreikius, ar ne.

12. Visiškai negali bti vieni, labai greitai prisiriša prie žmoni, bet greitai jais nusivilia. Mato žmones priešiškus ir pavojingus.

13. Siekdami ko nors, elgiasi nesivaržydami, niekada nejauia dkingumo.

14. Dl neskmi ir problem kaltina kitus, nesiimdami sau jokios atsakomybs. Atsakomybs prisimim jie supranta kaip kaltinim ir ginasi puldami.

Personalo reakcijos  manipuliuojant pacient elges. Manipuliuojantys žmons dažnai apibdinami kaip “sunks pacientai“ dl keli priežasi. Vis pirma todl, kad jie sukelia personalui nemalonius jausmus. Antra, dl režimo nesilaikymo, neteisingo vaist vartojimo, prieštaravimo gydytojams gydymo rezultatai paprastai bna blogesni, dažniau liga užsitsia ar tampa ltin. Manipuliuojantis pacient elgesys personalui gali sukelti pykt, nepasitenkinim savimi, kalts jausm dl savo neigiam jausm. Dl ši jausm tiek gydytojai, tiek sesels vengia toki pacient, todl gali nukentti j gydymas ir slauga. Personalas reaguoja dvejopai - tai priklauso nuo asmenini savybi. Vieni darbuotojai gali stengtis kontroliuoti paciento elges ir sivelti  kov dl valdžios, tapdami ypa reikls ir griežti. Kartais jie užsipuola, žeidinja ir žemina pacient. Kiti žmons, kuriems labiau bdingas globos poreikis, pasiduoda gailesio jausmui, per daug prisiriša prie paciento, užimdami gelbtojo pozicij ir prisiimdami per didel atsakomyb už paciento sveikat. Ir vienos, ir kitos reakcijos nra naudingos pacientui ir dar labiau sustiprina manipuliuojant elges. Toks pacient ir personalo elgesys daro didel tak personalo tarpusavio santykiams ir todl vyksta personalo skilimas.

Personalo skilimas gali vykti tuomet, kai manipuliuojantis pacientas idealizuoja vienus personalo narius - es jie labai geri, padeda ir globoja. Kitus personalo narius nuolat kritikuoja ir vertina juos tik blogai. Kai pacientas skirsto darbuotojus  gerus ir blogus, medicinos darbuotojai  pacient taip pat reaguoja skirtingai: vieni j mgsta (dažniausiai tie, kurie yra giriami), o kiti nemgsta (dažniau tie, kurie yra kritikuojami). domu tai, kad tokiais atvejais kiekvienas yra sitikins, kad tik jo požiris teisingas. Dl personalo skilimo blogja tarpusavio santykiai, daug laiko ir energijos eikvojama ginams, apkalboms, intrigoms, vietoj to, kad skirti laik tiesioginiam darbui. Darbuotoj kolektyve galima pastebti požymi, perspjani apie galim personalo skilim:

1. Diagnostikos neaiškumai su priešingomis nuomonmis apie pacient. Bendr aptarim metu vieni gydytojai ir medicinos seserys sitikin, kad tai yra sunkus pacientas, kuriam reikalingi ypatingi tyrimai ir gydymas. Tuo tarpu kiti galvoja, kad šio paciento liga niekuo nesiskiria nuo kit ir jis turt bti gydomas kaip visi.

2. Personalo grups, turinios skirtingas nuomones, jauiasi emociškai atskirtos viena nuo kitos.

3. Kai kurie personalo nariai tampa tars kit personalo nari elgesio su pacientu atžvilgiu.

4. Geriant kav ar per pertraukas nuolat vyksta diskusijos apie t pacient ar pacient, nepaisant to, kad skyriuje yra 40 ar 60 pacient.

5. Personalas pasiskirsto  dvi grupes. ”Gerieiai” sitikin, kad tik jie gali suprasti ir padti pacientui. Atsidurti “blogiei” grupje labai nemalonu, nes kaip besistengtum, viskas bus vertinama iš blogosios puss. Todl šioje grupje pasireiškia demoralizacija, pasimetimas. Prasideda skundai, apkalbos, tarinjimai, aplaidumas darbe. Abi grups kaltina viena kit: “gerieiai“ sako, kad kiti yra šalti, nejautrs, “blogieiai” kaltina kolegas, kad jie per daug nuolaids, lengvatikiai ir lepina pacient.

6. Pacient ir personalo rib sumaišymas, t.y. pacientai su personalu aptarinja kitus personalo narius, personalas dalijasi su pacientais asmenine informacija. Ypa dažnai pacientai su seselmis aptarinja gydytojus, j asmenines savybes ir gyvenimo faktus. Kraštutinis variantas - kai tarp darbuotojo ir paciento užsimezga meils romanas.

7. Skilimas tarp vairi personalo grupi: tarp seseli ir sanitari, tarp gydytoj ir seseli arba tarp vairi skyri, esani ligoninje ar poliklinikoje, pvz., vieni skyriai vis laik išskiriami kaip gerai dirbantys, kiti - kaip blogi arba gydytojai kaltina laboratorij, kad blogai atlieka tyrimus, laborantai kaltina gydytojus, kad neteisingai juos skiria ir pan.

Be abejo, manipuliuojantis elgesys bdingas ne tik pacientams, bet ir personalui, ir jis turi ypa stipr, kolektyv skaldant poveik, jeigu tokiam elgesiui pasiduoda vadovaujantys darbuotojai.

Kaip išvengti neigiamo manipuliuojanio elgesio poveikio personalui?

1. Išmokti pažinti manipuliuojant elges ir vertinti j kaip simptom, su kuriuo reikia dirbti kaip ir su kitais simptomais. Gydymo ir slaugos tikslas - padti pacientams suprasti j pai elges ir jo poveik savo pai sveikatai bei santykiams su žmonmis. Tuo tikslu dažnai tenka naudoti psichoterapin intervencij, vadinam konfrontacija. Paprastai konfrontacija susijusi su priešiškumu, taiau psichoterapin konfrontacija reiškia bešališk parodym pacientui neatitikimo tarp jo žodži, jausm ir veiksm. Pvz., sesel, tvarkydama palat, randa paciento spintelje primtyt tablei. Konfrontacija atrodyt taip: ramiu balsu, be priekaišt ir kaltinimo sesel sako pacientui: ”Js sakote, kad išgeriate visus jums paskirtus vaistus, taiau js spintutje tablets, kurias atnešiau vakar”. Konfrontacijos atveju nesiveliama  ginus, o tik ramiai konstatuojami faktai. Jeigu pacientas nuolat reikalauja ypating slyg, pvz., geresns patalyns, brangesni vaist ar nebtin tyrim, sakoma: ”Mes galime suprasti js nor turti geresnes slygas, taiau ms staigos taisykls (arba galimybs) yra tokios”. Arba: ”Aš suprantu js pykt ir nusivylim. Labai gaila, bet negaliu jums padti”.

2. Rib apibržimas ir pastovumas. Pacientams nustatomos ribos atsispindi ligonins ar poliklinikos vidaus tvarkos taisyklse. Tose staigose, kur yra racionalios, pagrstos taisykls ir kur j nuolat laikomasi, konflikt ir skund daug mažiau. Daugiausia konflikt ten, kur taisykls neapibržtos arba j laikomasi ne visada. Pvz., poliklinikos taisyklse parašyta, kad pacientai priimami pagal talonuose nurodyt laik, taiau nurodytu laiku jie nepriimami ir turi laukti už dur. Jeigu tik yra menkiausia galimyb sulaužyti taisykles, pirmiausia tuo pasinaudos manipuliuojantys pacientai – pataikavimu, gsdinimais ar “vargšs aukos” vaidmeniu pasieks tai, kad jiems nereikt laukti eilje ar bt priimti be talono.

T pat galima pasakyti ir apie personal. Personalo tarpusavio santykius nustatanios ribos atsispindi pareigybinse instrukcijose. Jeigu pareigybins instrukcijos yra aiškios ir konkreios, kiekvienas darbuotojas tiksliai žino, k turi ir ko neturi daryti, kiekvienas žino savo atsakomybs ribas, dažniausiai toks kolektyvas dirba darniai ir konflikt pasitaiko retai. Daugiau problem iškyla ten, kur darbiniai santykiai neapibržti.

Rib pastovumas priklauso nuo pai darbuotoj elgesio, charakterio bruož ir nuo administracijos požirio  ribas. Kiekvienas personalo narys, kaip ir pacientai, iš savo šeimos atsineša tam tikr bendravimo stili ir yra daugiau ar mažiau link laikytis taisykli arba pasiduoti manipuliacijoms bei skilimui. Viena iš administracijos funkcij - visuose lygiuose sukurti racionalias taisykles ir prižirti, kad j bt nuolat laikomasi. Svarbus rib pastovumas trijose srityse:

1. Rib pastovumas laike, t.y. bet kuriuo metu galioja tos paios taisykls.

2. Rib pastovumas vairiose vietose, t.y. vairiuose staigos padaliniuose laikomasi to paties požirio  to padalinio taisykles.

3. Rib pastovumas tarp vairi žmoni. Tai reiškia, kad tos paios taisykls galioja visiems personalo nariams. Visiems pacientams sudaromos vienodos gydymosi slygos, ir visi darbuotojai laikosi vienodo požirio  taisykles. Kuo dažniau kam nors daromos išimtys, tuo daugiau erdvs manipuliuojaniam elgesiui ir personalo skilimui.

Gyd. J.Lažinskien ]]> Mon, 26 Dec 2005 15:23:31 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/manipuliuojantis-elgesys/204269.html http://rasyk.lt/dienorastis/manipuliuojantis-elgesys/204269.html Tue, 01 Nov 2005 10:57:43 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/192959/192959.html http://rasyk.lt/dienorastis/192959/192959.html Tue, 01 Nov 2005 10:53:04 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/192958/192958.html http://rasyk.lt/dienorastis/192958/192958.html Tue, 01 Nov 2005 10:52:11 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/192957/192957.html http://rasyk.lt/dienorastis/192957/192957.html Tue, 01 Nov 2005 10:51:02 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/192955/192955.html http://rasyk.lt/dienorastis/192955/192955.html Tue, 01 Nov 2005 10:50:40 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/192953/192953.html http://rasyk.lt/dienorastis/192953/192953.html Tai lieka tik du skirtingi požiūriai. ]]> Tue, 01 Nov 2005 10:38:30 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/192942/192942.html http://rasyk.lt/dienorastis/192942/192942.html