<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0">
<channel>
<title>ow - rašyk.lt</title>
<description></description>
<link>http://rasyk.lt</link>
<language>lt</language>
<generator>KitoKs</generator>
<managingEditor>info@rasyk.lt</managingEditor>
<webMaster>info@rasyk.lt</webMaster>
	<item>
		<title>2018-12-13</title>
		<description>
			<![CDATA[
				https://www.youtube.com/watch?v=M9Bqu81QrIA&t=1456s
			]]>
		</description>
		<pubDate>Thu, 13 Dec 2018 10:11:07 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/2018-12-13/438820.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/2018-12-13/438820.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>2018-12-11</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Geriausia rašant yra išlikti anonimu. Kiek kartų bandžiau parašyti ir paleisti - nusivyliau, nes nieko nėra geriau, jeigu galiu pati reguliuoti kas perskaito rašliavą. Universiteto aplinkoje - puiku, vystaisi, bet jeigu neturi įgūdžio pateikti ant lėkštelės (čia jau mano bėdos, o ne visuomenės, kadangi info dabar daug ir labai svarbu atsirinkti ką skaityti). Aš neturiu nei įgūdžio, nei drąsos pateikti kūrybą, kuri, mano nuomone, turėtų turėti aiškią programą. Pavieniai jausmų vimtelėjimai nei skatina kitą mąstyti, nei džiugina estetiniais sprendimais. Ir žinoma, dauguma gerų vimtelėjimų yra absoliučiai sėkmės reikalas. <br/><br/>Pastaruoju metu rašydama jaučiuosi itin prastai, vis kabinuosi į kažkokią šaką, bet ji atsilenkia, užsimoja ir trenkia per veidą atgal. Arba aš pernelyg jautriai į ją reaguoju. Gal reiktų persivadinti iš &quot;ow&quot; į &quot;empatė&quot; arba &quot;hiperjautrigrafomanė&quot;. Arba &quot;harmonijossiekiantihiperjautrigrafomanėfilologijosstudentė&quot;. Ačiū, smegenys, kad leidžiate išreikšti tokį sudėtingą žodžių konstruktą.<br/><br/>Mėgstu klausytis užsienio podcastų. Pavyzdžiui, Paris Review paskutinis įrašas buvo apie tai, kaip žmogus jaučiasi Nju Jorko viešajame transporte. Jie dar ir įgarsina savo įrašus įvairiais garsais. Dažnai net neįsigilinu į teksto reikšmę, o tiesiog klausausi to balso važiuodama Vilniaus trūlais, kas absoliučiai metafiziška: Paris Review, Lidlas, čekoslovakiškas trūlas, trūlo kontingentas. Visai kitaip yra Gedo prospekte - jau jau atsiranda multikultūrinė visuomenė, kavinės švarios (geriau, negu NYC), yra verslininkų su makbukais. Kaip ir viskas vietoj. Užėjau į Gedo pr. Huracane, užsisakiau capučino, o barista labai išraiškingai pasakė: <br/><br/>- kavos gėrimas - capučino! <br/><br/>Aš jam padėkojau už tokią kritiką, o tada paklausiau kokias knygas skaito, nes aš irgi norėčiau jį pakritikuoti. Jis paburbuliavo. O aš tada jaučiausi ir teisi, ir neteisi, nes pati skaitau labai probėgšmais, nes kaip ir minėjau - pastaruoju metu jaučiuosi prastai. Kažkokia žiemos depresija. Kaip neįprasta :D. Tiesa tokia, kad labai norėčiau išmokti kalbėti apie šituos dalykus nevarginančiais, mažai skundžiantis, kažkaip reflektuojant, rasti klausytoją, kuriam rūpi. Realiai noriu, kad šita patirtis taptų tekstu, skatinančiu mąstyti. <br/><br/>Kita problema, kuri mane ėda iš pašaknų - nesuvokimas kas yra tas tikrasis intelektas. Šitam reikės paskirti kiek daugiau laiko po bakalauro baigimo, nes akivaizdu, kad intelektas ir depresinės nuotaikos koreliuoja. Maždaug - neturi intelekto padaryti kūrybišką sprendimą savo būčiai. Jeigu sakysit, kad &quot;žmuonės, kurie depresuoj yra pruotingi&quot; - tai menkas argumentas. Netikiu. <br/><br/>Dar norėčiau išmokti būti disciplinuota. Norėčiau nepaisyti depresinės nuotaikos ir skaityti Gadamerį, Kantą ir Aristotelį. Maždaug, atsisėdi ir skaitai, niekas tavęs neblaško, jokios eilėraščių genezės ir kitokie literatūriniai šūdai. <br/><br/>O dėl dienoraščio. Kodėl jis toks atviras - atsakymas paprastas. Aš negaliu nieko daryti sau. Man būtina auditorija, bet nebūtina universiteto auditorija, kurioje šalia teksto reikalinga dar ir kova, teksto apgynimas. Man nepatinka slemas, nes tokie renginiai atima daug jėgų. O aš tiesiog noriu rašyti. Ramiai rašyti, gerti kavą ir skaityti Gadamerį, Kantą ir Aristotelį. Nu dar ir valgyti kijevo kotelus su kiniškai pamarinuotais kopūstais. Vo būtų!
			]]>
		</description>
		<pubDate>Tue, 11 Dec 2018 01:10:03 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/2018-12-11/438781.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/2018-12-11/438781.html</guid>
	</item>
</channel>
</rss>