http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt
Kai žmogus prarandi su savimi ryšį bandai pasiteisinti dėl nepadarytų paprastų dalykėlių labai nerealiais ir svarbiais argumentais......

Labai laukiu pavasario, kai bus šviesu ir kiek šilčiau. Gal bus lengviau. Tiesiog turiu tokią svajonę ir tikėjimą, kad vis tiek bus lengviau. Kada bus  - nežinau, bet už tai turiu užsiėmimą laukti kada tai bus. Va ir gyvenu taip.
Nieko lyg ir neparašiau, o tekstas jau užima pusę monitoriaus. Keista. Va ir gyvenime taip - rodos dar nepradėjau statyti, o jau pusė sugriuvo. Bet už tai atsiranda erdvės naujiems sumanymams ir galimybė ištaisyt klaidas......


.......yra momentų, kai apima beprasmybės jausmas. Ne tas baisiausias - neviltis, bet būtent beprasmybė. Esu sutikusi keletą žmonių, kurie sugeba pažadinti protą, pastūmėti veiklai, tikslui siekti, savo tikėjimu uždega ryžtą manyje įrodyti sau ir kitiems, kad aš pati valdau situaciją.
Taip, aš žinau, kad taip būna. Man taip nutiko, kad visai svetimi žmonės daugiau pasitikėjimo manim parodė nei artimi. Tai skaudu, nes gyveni ne vienas, stengiesi ne tik dėl savęs, o ir dėl šalia esančių. Tik va tas beprasmybės jausmas atsiranda, kada pajunti, kad tavo pastangos, veiksmai, jausmai, tikslai ir įsipareigojimai niekam nereikalingi ir nevertinami. Dažniausiai tai parodo tie, dėl kurių stengiesi.
O tie, kurie visa tai stebi iš šono, vėl gi viską mato savaip ir vertina pagal savo pasaulio suvokimą. O jis, kaip taisyklė, visiškai skiriasi nuo mūsų suvokimo.
Labai teisingai pasakyta - neteisk kito ir pats nebūsi teisiamas. Tik mes, net patys to nepastebėdami, sugebam nerealiai greitai įvertinti, pasmerkti ir nuteisti kitą žmogų, nesusimąstydami, kad patys esame nei kiek ne geresni.
Neberasdama palaikymo aš puolu ieškoti klausytojo, kuriam galiu papasakoti savo problemas. Kada nerandu supratimo pas savuosius, o ir nenorėdama versti juos pergyventi už mane, kreipiuosi į svetimesnį, tolimesnį asmenį.
Svetimas nepriima taip arti širdies tų visų minusinių mano nuotaikų ir neišspręstų situacijų, o ir niekuo neįsipareigoja. Svetimas mąsto protu, jam jausmai netrukdo, ne taip, kaip artimajam gailestis ar kitas neteisingas jausmas.
Vienas puikus žmogus prieš metus man yra labai padėjęs patarimu surašyti savo rimtus norus ant popieriaus. Tik pasakė, kad pati turiu daryt žingsnius, kad juos įgyvendint. Čia buvo tik pradžia. Vėliau, tuos norus analizuodama, pati susidėliojau jų siekimo etapus, nusistačiau smulkius tikslus, kurių palaipsniui siekdama, įgyvendinau daugelį surašytų ant lapo norų.
Metų pabaigoje buvau labai nustebusi, kad tiek daug padariau.
Šiuos metus pradėjau be sąrašo. Bet su labai didelėmis viltimis. Noriu tikėt, kad jos išsipildys. Negaliu vienpusiškai paversti jų savo norais, nes ne tik mane jos liečia.
Situacija sunkėja, kai reikia derintis su kažkuo kitu. Vienai paprasčiau, bet trūksta motyvacijos - jausmo, kad esi kažkam brangus, reikalingas. O dviese jau sudėtingiau.
Jei aš noriu kalbėtis ir išsklaidyt įtampą, nebūtinai tuo metu su manimi nori kalbėtis. Kyla kaltės jausmas, abejonės, kad darau kažką ne taip. Pasidaro uždaras ratas - noriu geriau, bet negaliu, o taip kaip yra - nenoriu. Taip jau kartą buvo. Žinau, kad nieko iš to neišeis. Tada atsiranda baimė prarasti, sugriauti. Priversi kitą žmogų atvirai kalbėtis nenoriu. Reikia, kad pats norėtų. Nemėgstu prievartos ir smurto. Laukiu, kol pasitaikys tinkamesnis momentas, nurims emocijos, atsiras noras bendrauti. Ir vėl suprantu, kad beprasmiška, vėl bijau, kad veltui bėga laikas, vėliau jau nebebus taip svarbu, ir tokia situacija kartosis, nes laiku nepasistengiau išsiaiškinti visas priežastis, sukeliančias tarpusavio nesusipratimus.
Ar taip visada ir bus? Pasitikėjimas lyg ir yra. Vis vien kažko trūksta. Ar tai ne tas žmogus? Kaip įžvelgt giliau? Gyvent labai įdomu. Tik sunku. ]]> Fri, 09 Oct 2009 16:23:31 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/is-laisku/346313.html http://rasyk.lt/dienorastis/is-laisku/346313.html Aš irgi to tikiuosi.... ]]> Tue, 08 Sep 2009 08:24:56 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/klausimas/343728.html http://rasyk.lt/dienorastis/klausimas/343728.html