http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt Thu, 14 Aug 2008 20:42:36 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/314482/314482.html http://rasyk.lt/dienorastis/314482/314482.html Mon, 11 Aug 2008 12:29:59 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/314189/314189.html http://rasyk.lt/dienorastis/314189/314189.html I'm so fantastic ]]> Sun, 18 May 2008 17:57:37 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/306998/306998.html http://rasyk.lt/dienorastis/306998/306998.html Aš tik noriu būt laiminga. Kartais reikia tiek nedaug, tik akimirkos, tik šypsnio ar to nepaprasto „labas“. Nežinau ar suaugę taip pat jaučia tą jausmą – tą ilesį, tą paslaptingumą, tą meilę... O dabar, atrodo, viskas sprogo ir sudužę į milijonus šukių išsilakstė aplink. Man dabar reikia to, to neįmanomo, to napaprasto jausmo, kad vėl viskas grįžtų į savo vėžias. Kokio jausmo? Kadt jį jusčiau aprašytoje vietoje, aprašytu laiku, aprašytoje situacijoje. Jūs pasakysite, kad to nebus, kad to nejausiu... Taip. Jūs teisūs. Aš to nejausiu dabar, tam reikės laiko. Laiko, kol vėl viskas grįš. Kol vėl imsiu žvilgčiot, laukti „labas“ ir visko kito. Mes gyvename tikslais. Pasiekiame kažką ir vėl pradeda iš naujo. Tačiau kai tas tikslas „sprogsta“, kai žinome, kad jis nutolo, kad jis visai neišsipildys arba jo reikės laukti labai ilgai, mes palūštame. Mes imame norėti to, to neįmanomo. Ir negauname, Tada tik laikas būna geras mūsų draugas. Tik jis gali padėti. Gerbkime jį, kol siekiame tikslo, nes po to jis bus blogas, labai blogas – lėtai gydys žaizdas. Kai mums skauda, norime, kad jis prabėgtų akimirksiu. Kai būname laimngi, norime, kad tęstūsi amžinai.
Kodėl taip? Ir kas tam žmogui netinka..? ]]> Wed, 23 May 2007 19:05:57 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/ir-kas-tam-zmogui-netinka/271844.html http://rasyk.lt/dienorastis/ir-kas-tam-zmogui-netinka/271844.html Pasakyk man, lietau, jau sulaukiau - štai...? ]]> Sun, 17 Dec 2006 18:44:47 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/jaukus-rudenio-lietaus-zmogus/257351.html http://rasyk.lt/dienorastis/jaukus-rudenio-lietaus-zmogus/257351.html Aš tik noriu būt laiminga. Kartais reikia tiek nedaug, tik akimirkos, tik šypsnio ar to nepaprasto „labas“. Nežinau ar suaugę taip pat jaučia tą jausmą – tą ilesį, tą paslaptingumą, tą meilę... O dabar, atrodo, viskas sprogo ir sudužę į milijonus šukių išsilakstė aplink. Man dabar reikia to, to neįmanomo, to napaprasto jausmo, kad vėl viskas grįžtų į savo vėžias. Kokio jausmo? Kadt jį jusčiau aprašytoje vietoje, aprašytu laiku, aprašytoje situacijoje. Jūs pasakysite, kad to nebus, kad to nejausiu... Taip. Jūs teisūs. Aš to nejausiu dabar, tam reikės laiko. Laiko, kol vėl viskas grįš. Kol vėl imsiu žvilgčiot, laukti „labas“ ir visko kito. Mes gyvename tikslais. Pasiekiame kažką ir vėl pradeda iš naujo. Tačiau kai tas tikslas „sprogsta“, kai žinome, kad jis nutolo, kad jis visai neišsipildys arba jo reikės laukti labai ilgai, mes palūštame. Mes imame norėti to, to neįmanomo. Ir negauname, Tada tik laikas būna geras mūsų draugas. Tik jis gali padėti. Gerbkime jį, kol siekiame tikslo, nes po to jis bus blogas, labai blogas – lėtai gydys žaizdas. Kai mums skauda, norime, kad jis prabėgtų akimirksiu. Kai būname laimngi, norime, kad tęstūsi amžinai.
Kodėl taip? Ir kas tam žmogui netinka..? ]]> Sun, 17 Dec 2006 17:50:47 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/ir-kas-man-netinka/257343.html http://rasyk.lt/dienorastis/ir-kas-man-netinka/257343.html