http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt jausmu nera , tai tik zaismai , nors to noretum jau isties ...
nera ir laiko , ateities , nebus ryt nieko juk isties...
Tera tik dabartis , tikru jausmu mintis , kuria ir wel kazkas taip karciai wel nurys . ]]> Tue, 31 Oct 2006 22:07:35 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/251633/251633.html http://rasyk.lt/dienorastis/251633/251633.html Wed, 11 Oct 2006 22:13:34 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis//249168.html http://rasyk.lt/dienorastis//249168.html tebunie pirmadienis. pradziu pradzia

Dar vakar vakare kai po stulbinanciai nuostabaus savaitgalio su Rence, reikejo su juo atsisveikint, paprasciausiai pasakyt "iki", as nesugebejau to padaryti be skausmo asaru. Skaudejo ne kokia ranka ar koja, o sirdi. Skaudejo taip smarkiai, kad mano skausma kente ir jis. Bet jis pasikeite ir tik siandien supratau, kad jis pasidare agresyvus, grubus... Kai tai jam pasakiau, jis atsake beveik tuo pat. Pasikeiciau ir as. "Tu nebeesi tokia kaip pries metus, nebeapsikabini taip meiliai manes kaip anksciau, o tik seki kitus zmones..." Dar truputi pasirasinejom ir jis smigo. Tada parasiau Rences draugui. Parasiau, kad pasidariau labai nervinga, dirgli, jautri ir depresuota. Nors nieko isskyrus Rence pasaulyje nebematau, nebeklausau, ir nebejauciu Mar'x man visvien aiskino kad tai dar ne meile, kad tai dar tik stiprus prisirisimas prie Rences. Aiskino, kad as meilei dar per jauna ir neusbrendus. Aiskino, kad meile jam ateis veliau. Ateis, bet ne dabar. Kmeile? Ne stiprus prisirisimas? Ne pagarba? Ne uzuojauta ir pagalba? Ne supratimas? Ne pasiaukojimas? Kas? as ta
Manes tuoj ims nekesti mano artimieji. O geriausi drauge sako, kad tureciau tureti pagrinda po kojom, nes vaikinas neamzians. Dabar jis man amzinas, o po kojomis bedugne. As bijau pagalvot, kad kada nors galim issiskairt. Metu su virsum draugystes taip lengvai neisyra, ir pirmoji meile nerudija. Na ir kas kad jam 19, o man 15, bet jis man pasipirso. Ir tai ne vaikiski zaidimai, o rimti ketinimai.
Jau nebepamenu kada paskutini kart su tevu kalbejau... Tik motina vienintele dar su manim kalbasi. Bet tik kalbasi, finansiskai nepadeda jau seniai...
Ta itampa ir tampymasis tarp tevu ir vaikino jau prarijo mano nervus.
Tesinys bus veliau nes po porps savaiciu nesimatymo pamaciau mama. raikia su ja pasikalbet...
Cia parasyta  liepos 3d

tebunie pirmadienis. pradziu pradzia. tesinys (gi pazadejau)


Tevai perlipo patys per save... O as kokia uzsispyrus buvau tokia ir tebeesu... Tiesa laikausi namu taisykliu: visada nakvoju namie, nes kaip zinia jau kuris laikas ten ir gyvenu. Taciau tai man visiskai netrukdo megautis meile, to kuriam atiduodu visa savo sirdi...
Draugas pagaliau prsigalvojo, kai paklausiau ar vis dar tai ka jauciu Renaldui nera meile, jis prisipazino klydes.

Kartais pasijauciu dar vaikas, bet taip noriu suaugt. Gal del to kad visi mano draugai bent po pora metu uz mane vyresni?.. Gal ir pasielgiu neapgalvotai, bet kvaila tikrai nesu...
Bet kartais jauciuosi ir labai subrendus, suaugus.Gal del to kad visi mano draugai bent po pora metu uz mane vyresni?.. Gal netgi ir didziuojuosi tuo...

Taip buvau pripratus prie vasaros ritmo kai kiekviena miela diena su didziuliniu dziaugsmu pasitikdavau Renalda. Na tai kas, kad matydavomes tik po puse dienos,bet budavo ir isimciu tokiu kaip tusai... Ne muzika grijanti per nakti, ne kokteiliai ragaujami iki velaus vakaro, ne nesamoniu ir sposu kretimas kitiem nera ta svarbiuoji tuso dalis, kuri taip "uzkabino" mane... O tas atrodo su tusu nieko bendro neturintis taurus jausmas ir svelnumas uzplustantis tave tada kai pramerki akis o tave apsikabines miega mylimiausias zmogus pasaulyje... Atsiranda begalinis rupinimasis vienas kitu. Savanoriskai pridegta cigarete, kavos puodelis i lova ar nuo kito nutempta antklode, kad tik jaustusi geriau...
O tie stebuklingi savaitgaliai kai niekam nereikia i darba... Dar dabar siurpuliukai nubega apie juos pagalvojus. Viska apibudintu vienas zodis SVELNUMAS. Selnus prisilietimai, svelnus buciniai, svelnumas visame kame, manyje ir tarp musu su Renaldu...
Negaliu viso to pamirsti... Bet atejo ruduo ir kilo dideli perversmai, man gryzti pas tevus, kibt i mokslus, Renaldui dirbti. Pirmas kelias savaites galvojau isprotesiu... Pasidariau tokia keista, tik kas ir apsiverkdavau. klausau muzikos, viena mintis apie ji ir ziurek as jau visa apsipylusi asaromis. Jauciausi lyg issiskyrus. Nezinojau nei kada pasimatysim kita kart, nei kiek laiko galesim but kartu. Dienu dienomis laukiau kada gi pagaliau galesiu ji vel pamatyt... Kazkoks skausmas gyveno manyje. Didelis nenumalsinamas nepasotinamas. Jis rijo mane is vidaus... Liudesys neviltis ir nerimas buvo tai ka jauciau budama be jo... Jauciau ir asaras...
Gerai bent tiek kad palaipsniuj viskas isgijo, susitaikiau su tuo laukimo procesu kai nezinai kada pamatysi ji dar karta. Dabar tik visas viltis dedu i bendra gyvenima, bendrus rupescius, bendra dziaugsma... Bendra ateiti ir bendra senatve, kai sedesiu as jau su zilais plaukais savo verandoje su juo ir is mazu puodeliu gersim silta arbata stebedami vienos vasaros dienos pradzia... rysku ir skaistu sauleteki...
Cia parasyta  spalio 9d ]]> Mon, 09 Oct 2006 21:53:08 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/248889/248889.html http://rasyk.lt/dienorastis/248889/248889.html oro temperatura apie 8 laipsbius , pilvas nuogas , bet nesalta,
stovi rukai , aplink tyla, kuria perskruodzia lojimai,  po kiek laiko salimais esancioja gatveja pasigirsta prariedantis automobilis,
priesais name uzgesta paskutines sviesos , baigi rukyt,  gryzti i kambari ir atsiguli , mastai kas rytoj ,
o ryt pasensi metais , tai kaip ir skaicius , apie kuri svajojei ,
o dabar net vengi,
net nepastebi kaip bega laikas ,
kaip jis keicia tawe , kaip keicia viska , ko nematai ir negirdi , ka matai ir ka jauti ,
gal tai gerai ,
nes negaletume pakest apsoliuatus kasdienybes veidrodzio ,
kai kartojame tai kas jau senai ir nekart buvo padaryta, atliekame mechaninius veiksmus , tampame ribota technika , kuri nemasto ir nesikeicia , tiesiog tampam programos auka , pilkaja mase ,
sukuriame kriterijus , kuriu laikydamiesi tesiam tai kas neisvengiamai pratesia egzistncialius bet nekorektiskus veiksmus bei pokycius tada supranti , kad wienintelis budas visa tai pakeist,  taikeistis paciam ir keist aplinka kartu su savimi , keisdamasis pats , nutrauki savo egzistencialaus nuostato tiksla ir taip nutrauki grandine , tuo paciu parodydamas pavyzdi kitiems , kiekvienas keisis savarankiskai  ir kurs nauja krypti , taip artedami prie tobulybes ir atmesdami klaidinga varianta , pamastys patys pries bandydami prikist savo kriterijus kitiems ]]> Thu, 05 Oct 2006 23:38:16 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/pamastymai/248442.html http://rasyk.lt/dienorastis/pamastymai/248442.html post iucundam iuventutem,
post molestam senectutem,
nos habebit humus.

Ubi sunt, qui ante nos in mundo fuere?
vadite ad superos,
transite ad inferos,
ubi iam fuere.

Vivat academia, vivant professores,
vivat membrum quod libet,
vivant membra quae libet,
semper sint in flore !

Vita nostra brevis est, brevi finietur,
venis mors velociter,
rapit nos atrociter,
nemini parcetur.

Vivat et republica et qui illam regit,
vivat nostra civitas,
maecaenatum caritas,
quae nos hic protegit !

Vivat omnes virgines, faciles, formosae,
vivant et mulieres,
tenerae amabiles,
bonae laboriosae !

Pereat tristitia, pereant osores,
pereat diabolus,
quivis antiburschius,
atque irrisores! ]]> Wed, 04 Oct 2006 12:02:34 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/de-brevitate-vitae/248213.html http://rasyk.lt/dienorastis/de-brevitate-vitae/248213.html naktis to nesleps ir niekad neneigs nes nakti uzmigus ja sapnas pakeis ]]> Wed, 04 Oct 2006 00:51:13 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/naktis/248174.html http://rasyk.lt/dienorastis/naktis/248174.html