<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<rss version="2.0">
<channel>
<title>pasiklydus_tamsoje_ieskanti_sviesos - rašyk.lt</title>
<description></description>
<link>http://rasyk.lt</link>
<language>lt</language>
<generator>KitoKs</generator>
<managingEditor>info@rasyk.lt</managingEditor>
<webMaster>info@rasyk.lt</webMaster>
	<item>
		<title>negi taip tik takart?...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				karta rasiau taip:..labanakt... neabejinga mano siolos globotoja naktis uzdenge musu diena, paskandindama ja istorijoje...ir netiketo vejo dvelksmas atnes kita ryta... tik kur auga permatomos tikinciu akiu svajones, kad kita ryta vysis geresnis rytojus...man sako, neverta galvoti tuo kas buvo, o reikia galvoti tuo kas bus... o as galiu galvoti tik keliolika galaktiku atgal... nes tik ten kur pabaiga kazkas prasideda... o ko nebus as negaliu apsaugoti... o to kas bus - atsisakyti... tada man rase - nieko negalime pakeisti...o man vistiek... betkuri kryptis (nesvarbu ja keisciau ar ne) gali buti blogesne... ir kas man gali papriestarauti, kad ejimas pietryciu kryptimi i vandenyna ir nera kelias i zydincia pieva...ir tada man rezia, kad esame patys savo likimo kalviai... gyvenimo kalviai... o as manau, kad mes jais nesame ir kad mes galime nieko, nes seip sau negalime pakeisti net akiu spalvos... man dar karta pasake, kad ejimas tuo keliu kur veda sirdis yra teisingiausias... bet as kazkodel ir vel priestarauju... nes kur tas kelias mane nuvede?... juk juo eidama ipuoliau i siena... ir nusilauziau rageli kuris buvo mano vienintelis ginklas... juk siais laikais norint buti vertinamu reikia skaldyt ir valdyti... matyt man teks but tik verge, nes nuolat einu tik sirdimi... ir tada sakiau - labankt... kazkokia koreta naktis... naktis is kurios kursime zvakutes... taip vakar kazkodel galvojau... o siandien?... man taip reikia sidabriniu sparnu, kad galeciau buti ten kur ir tu...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:18:16 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/negi-taip-tik-takart/228870.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/negi-taip-tik-takart/228870.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>kartais...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				na... gyvenimas juokingai keistais... liudniausia buna, kai nesugebu buti tokia, kokia mane isivaizduoja... skaudu buna, kai apgauna gyvenimas ir tave ir mane... liudniausia, kad tada, kai pamatai labai miela stebukladari ir jis amziams isirezia atmintin... bet as viska gyvenime suvokiu... suvokiu, kad taisykles yra perdetai sunkios, kad galeciau islikti... bet ir netgi as noriu buti laiminga... besisypsanciom lupom noriu pasiekt everesto virsune... o mano everestas - zmogus... baltasis burtininkas... vos pries keleta akimirku dar nemaniau, kad vaikinai gali kalbeti... kalbeti graziai... uzburianciai... bet kartais gali... ateina jie su didziule puokste zodziu... dalina tas geles...barsto kelia... ir imi tiketi neitiketinais dalykais... vat o kai jie iseina, palieka tik tyla... jokio paaiskinimo... suprask kaip nori... as neteisiu ir nekaltinu... galu gale kokia turiu teise... bet kad ir kaip bebutu... atmintin vistiek isirezia vandeningos akys... gyvibinga sypsena... kerintis balsas... bet... as zinau, kad esu kitokia... ir vidumi, ir isore... man kartoja, kad mano pesimizmas perdetas... taciau zmogau, juk viskas gyvenime pagrista... as nesu zaislas... ir tik kvailai i viska dedu jausmus...<br>mano sesute sako, kad esu sirdimi rasymo meistre... na, sykart pasistengiau parasyti paprastai... kad nepagauciau... kad suprastum...<br><br>viliuos, pasaulis, kuriame realistai suvokia viska teisingai, bus kitoks, nei matau as... as irgi galiu kartais liudeti, galiu kartais ziasti, galiu juoktis kaip isprotejus... bet visada stengiuosi neskaudinti... negaliu stebeti duztanciu pasauliu...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:17:20 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/kartais/228868.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/kartais/228868.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>vat tokia...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				gili zydra jura yra mano namai... as kilus is kalnu pakrantes...uzaugus medziu delnuos ant tu kalnu virsuniu... esu zoles vaikas...rasa yra mano akys... saule - plaukai... naktine kelione - gyvenimas...kazkodel ju abieju paniskai bijau...ant lupu tirpsta seselis...as iseinu i kita diena... ir noriu kazko kartu...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:16:25 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/vat-tokia/228867.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/vat-tokia/228867.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>arti toli...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				...rytas...zadintuvas... pramerkiu akis... pusiauziemis...uz lango ir ten viduj.. pakeliu sunkia ir nuvargusia galva... sukaupus jegas islipu is lovos... i veidrodi paziuret pristygsta drasos... ziu pro langa... daugybe gyvybiu laksto gyvenimo voratinkliais... savo voratinkliais... jiems tas pats, kad siam mano liudnam pasauliui staiga parupo kur jie eina... ak... jokios saules... nebent sirdy... kazkur tyliai uzsikasus... suvokiu kad laikas prisidengti, kaip gyvenimo sudestyta... kad paslepciau ne tik kuna, bet ir siela... nuo veido nusiplaunu vakar diena ir nakti... tas 24 valandas kazkokio keisto buvimo... ir taip sunkiai praslenka diena... nesuskaiciuojama liudesio akimirku matrica... ir pagaliau vakaras... kai uzsidarai savy ir savo prisiminimu kiaute kaltindama save kodel gyvenimas man toks sumautas... STOP!... ne taip... galima ir kitaip...!... rytas... pramerkiu akis ir pagalvoju - vo, nauja diena, nauja pradzia ... juk as ja sukursiu ... pakeliu nuo lovas pavargusia, bet gyvent pasiruosusia galva&nbsp; ir mintis, teigiamai spalvotas ... paziuriu pro langa... nusisypsau pasauliam, kurie gal viena diena taps manuoju pasauliu (ka gali zinoti...) o jei ir nebus, koks skirtumas, bus kiti ... juk toks kvailas tas gyvenimas... juk niekada nezinai kas bus ... svarbiausia zinoti ko ieskai... paziuriu i veidrodi ir tai naiviai mergaitei istariu labas - nusisypsau... ... uz lango jokios saules, bet tai nieko baisaus, juk mano gyenime begale sauliu, galu gale as pati juk ja esu&nbsp; apsirengiu nes pati taip noriu :p... ir pasiruosiu naujai dienai, naujai kelionei 24 valandu laiko rate ir tikedamasi kazko naujo, ko net nesitikiu, juk gyvenimas staiga visai netiketai nustebina ...ir taip iki vakaro, kol dangu aptraukia tamsos sydas ir aplink pasilieja juoda paslaptis... ir staiga susimastau - juk siandien neverkaiu ir nesiguodziau, nes paprasciausiai i viska ziurejau atvira sirdim ...ir gyventi staiga pasidare gan linksma vien stebint drugelius is pacios akiu&nbsp; juk as puikiai suvokiu, kad auksciau bambos neissoksiu ir zinau, kad tereikia kiekviena karta stengtis kiek galiu mokytis is patirties ir ruostis naujiems isbandymams <br>stai... tu pamatei dvi mano dienas&nbsp; juk istikro gyvename taip kaip patinka... juk mes galime pasirinkti kuria diena norim isgyventi&nbsp; aisku, buna dienu lyg tycia... bet tokiomis dienomis svarbiausia islikti... kad ir pazirzus nors trumpam, bet sukaupus drasa - islikti... bet mes dar galime pasirinkti - taip arti... taip toli ar taip toli... taip arti...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:14:57 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/arti-toli/228866.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/arti-toli/228866.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>velniai rautu...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				Stai... as vel susimasciau...Kas yra mano gyvenimas... tik nuolauzos... tik nuolatinis kritimas... Nes nesiseka viskas, o sekasi niekas... nei grozio... nei proto... nei mylimojo... nei sekmes... Aisku, juk visas mano didziausias turtas - sveikata ir seima... man gera kad turiu juos... jie man viskas... ir neiskeisciau ju i tai, ko neturiu... bet jos, tos plastikiniu barbiu isvaizdos mergeles turi viska... pasaulis jom po kojom... jos valdo... jos juk turi ir tai, ka turiu ir tai, ko neturiu as... Jaiciu kaip gyvenimas mane nusviede ties bedugne... jauciu kaip krentu... o sparnai per menki, kad pakeltu slibina, kuriuo esu, na, bent jau jauciuosi... man sako, jei jautiesi bedugnej, reiskia neber kur kristi ir belieka tik kilti... bet man tai labai sunku... dabar neverkiu... bet jauciuos nualinta... sutrypta... kartais imu ir suvokiu, kad mano visas gyvenimas - pilkas pavydas... jie man kalba... kelia klausimus... bet as juk pati tai moku... ech... man zodziai nepadeda... kartais taip noreciau tapti nematoma... arba paukstuku... arba Biliuno kliudytu katyciu arba sulaukti Brisiaus galo... viskas butu daug paprasciau... stop... baik... kas tau pasidare... raminkis.. juk viskas praeina... nors kartais jauciuos nuo visko pavargusi... nuo kvepavimo... ejimo.. slinkimo... laukimo... karstymosi... bet vistiek tikiu, kad viskas praeina...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:14:01 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/velniai-rautu/228865.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/velniai-rautu/228865.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>staiga susivokiau...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				et... siryt pabudau ir suvokiau... kaip viskas skauda... skauda gyventi... skauda buti... kvepuot... mastyti... myleti... abejoti... tiketi...skauda net svajoti ir net pykti... skauda atleist ir nekesti... skauda viskas, pradedant nuo koju pirstu galiuku ir baigiant ties zvaigzdem...svajonese... ir kai pagalvoji, kad uztektu tik menkucio stebuklo, mazo menkniekio, kad skausmas susitrauktu... pats savyje sudegtu... atrodo, kad laime stai pagliau isipyne i kasas... bet se tau, pradeda pusti siaurys ir kasos isidraiko... laime pasisklaido ir paciai nelieka... nebent trupinys, isiveles i sirdi... gal nemoku vertint to ka turiu?... gal... nebijau pripazinti... bet matau, gebu pastebeti, kad jie turi daugiau... uch... rimtai pavargau... bet nemetu roziniu akiniu... vakarais juos nusluostau ir pasidedu i sirdies stalciuka tyliai vildamasi, kad saulei uzkaitinus juos vel uzsidesiu ir pamazu sutirbdysiu skausma...<br>ir dabar tenoriu vandens... nes jis kaip ir laikas - teka...<br>noriu lietaus... nes jis kaip ir asaros - plauna... <br>noriu... noriu saules atspindzio vandeny... pati noriu buti saule...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:12:46 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/staiga-susivokiau/228863.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/staiga-susivokiau/228863.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>niekada...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				niekada niekada netikek... niekada nelauk... niekada nekalbek ir niekada niekur neik... niekada nesvajok... niekada neziurek i traukianti aki... nieda i nieka nedek vilciu... niekada nebuk atvira... niekada netikek netiketais prisipazinimais... niekada netikek gerumu ir svelnumu (nes dazniausia jis bus apsimestinis...)... ir jokiu budu niekada i nieka nedek jausmu... sau kasdien ir kas akimirka kartoju... ir medini savo pazada lauzau... bet vistiek tyliai tikiuos patekt i aukso pieva...<br>o zinai kodel niekada nieko?... todel kad as tik stiklas... o stiklas - duzta... zmones yra stiklas...<br>jie patys ir vienas kitam yra tik byrantis stiklas...<br>priklauso tik nuo kokybes...<br>laiko ir stiprumo... koks tas stiklas...<br>vieni lengviau duzta, kiti - nesudauzomi...<br>et...<br>nieko... skleidziu sulauzitus ir nupesiotus sparnus ir skrendu i sapnu karalija...<br>reikia tik atsargiai, nes as - tik stiklas...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:11:16 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/niekada/228861.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/niekada/228861.html</guid>
	</item>
	<item>
		<title>apie tai...</title>
		<description>
			<![CDATA[
				eij, ar kada bandei paskaiciuot laiko pagreiti?.... ar kada bandei paskaiciuot kiek mirksniu yra dienoj?... jauciu kaip laikas skubedamas letai lekia... kartais jauciuos uzstrigus vienoj dienoj... kartais laika bandau pririst prie rankenos... kad nepaspruktu... kad nors ties durim ji pagauciau... o gal jis islekia pro langa... nezinau... <br>jau keleta menesiu rezgu voratinkli kaip sulaikyti diena... kaip sulaikyti metus... kad ilgiau pasilikciau ten kur vaikiskai naiviai smagu... ten kur saldainiai su zele... tan kur kvepia obuoliais... kur viskas kvepia mociutes keptu piragu...<br><br>as kazkaip nesuprantu... kas yra draugyste?... ar geriau kai taves reikia kai velniskai sunku ar geriau nei kai taves reikia dalintis dziaugsmui... nesuprantu... norisi buti reikalinga visada... taip sunku kartais buti... tiesiog buti ne vietoj ir ne laiku...<br><br>taip kartais norisi susigniauzti savy ir buti nematomai... staiga virsti coliuke... mazyte kaip dangaus zvaigzde kuri nuskesta zvilgsnyje... o kartais taip velniskai noris viska isrekti... isrekti apie viska kas nesutelpa nukankintoj sieloj... bet juk tai niekam neidomu... liudesys priklauso vienetui, o dziaugsmas smagus masei...uj...<br><br>ne, nera tik liudna... dar yra ir labai sunku... dar yra ir crazey... dar yra ir nenutrukstamas juokas... dar yra ir vasara... saule (kurios kartais taip nekenciu...)... ir tamsa... kurioje kartais taip noriu nuskesti... dar yra ir akiu zvilgsnis pasaldintas saldziu lupu sypsniu... noriu tokio amzino vaizdo...
			]]>
		</description>
		<pubDate>Sun, 14 May 2006 14:10:13 +0200</pubDate>
		<link>http://rasyk.lt/dienorastis/apie-tai/228860.html</link>
		<guid>http://rasyk.lt/dienorastis/apie-tai/228860.html</guid>
	</item>
</channel>
</rss>