http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt
Na? Tradicinė meilės istorija? Kaip apmaudu ir liūdna. Tau ir vėl nepasisekė!

Meilė, meilė, meilė - ach!

Meilė, meilė, raudona ir didelė, iškrito iš rankų, ji buvo stiklinė, sudužo, pabiro stikliukai po visą kambarį, namą, miestą, pasaulį, nesurinksi, nebandyk, o tu bandei, ir šukės mechanininiais pjūkliukais perrėžė tavo pirštus, ir pasruvo kraujas - raudonas kaip ir meilė.

Ir tu norėjai kalbėti, berti žodžius, rinkti stikliukus, dėlioti mozaiką. Protą užkasei po žemėm, sunkiom ir drėgnom pavasario žemėm, na, ar tau dar nebuvo gana?

O širdis kvatojo iš skausmo, ir nulūžai kaip supuvęs medis, ir vaikščiojai kaip raišas šuo, pašautas ir paliktas laižytis žaizdų lipniomis seilėmis.

Ir nerūpėjo niekam, nes niekam nerūpėjo, ir tu šaukeisi to vienintelio, o jis tavęs negirdėjo.

Kaip apmaudu.

Ir keikei pasaulį "koks jis neteisingas" ir žmones, nes jiems nerūpi, nerūpės kitiems tavo bėdos, pasaulis yra pasaulis, ir žmonės yra sukurti rūpintis savomis bėdomis, čia ir neturi būti lengva. Čia Pasaulis,o ne Rojus.

Ir tu ėjai per miestą ir pasakojai kiekvienam, kad JIS prapuolė, bet jis neprapuolė, o tiesiog tavęs NEMYLĖJO, o protas net sprogo iš pykčio, tai kartodamas, tačiau jis buvo po žemėmis - sunkiomis ir juodomis. Tiesa buvo saulė, ji kybojo virš tavo galvos, o tu akla kaip kurmis, spoksojai prisimerkus ir jos nepamatei, nes lengviau gyventi tame susikurtame svajų pasaulyje, kur nėra dūžtančių meilių, ten jos visos guminės.

Guminės ir lengvos kaip vaikiški kamuoliai su geltonom žąsytėm.

Visiems skauda ir liūdna, ir tu nesi išskirtinė, ir neieškok čia paguodos, nes jos nerasi, nerasi nei čia, nei niekur kitur, tik JO, to vienintelio kambary, su vaizdu į guminę meilę, ir pasilik savo atminimus sau, jie čia niekam neįdomūs, kaip neįdomios ir valkatos, ir raiši šunys, ir supuvę nulūžę medžiai. ]]> Mon, 23 Jan 2006 20:11:39 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/dienorasciu-apie-meile-rasytojams/209378.html http://rasyk.lt/dienorastis/dienorasciu-apie-meile-rasytojams/209378.html
" Tu mane erzini."

Kai mane iš tiesų erzina, aš tyliu, o kai tyliu, man, vadinasi, liūdna. Arba gera. Kai gera, aš užsimerkiu. Kartais užsimerkiu ir todėl, jog paprasčiausiai noriu miegu.

Aš daug juokiuosi, o kai būnu laiminga, šypsausi. Juokiuosi, nes man juokinga, bet dažniau todėl, kad liūdna. Juokiuosi ir laukiu paguodos, bet besijuokiančių juk niekas neguodžia. Juokiuosi, ir pokštai tampa mano ginklu, o abejingumas - mano tvirtove. Juokiuosi, nes noriu, kad mano liūdesys būtų išgirstas.

Labiau už viską aš noriu mylėti, tačiau sakau, kad meilės nėra.

Aš tikiu Dievu, šaukdama, kad jis neegzistuoja.

Aš bijau ir užsitveriu siena.

Aš noriu, kad žmonės matytų mano širdį, tačiau akmeninės sienos nepermatomos.

Aš noriu pasakyti ką nors protingo, tačiau bijau, kad tai nuskambės kvailai, todėl tyliu. O kai tyliu, kitiems, manau, esu nuobodi.

Aš noriu laukti, tačiau bijau nieko nesulauksianti, todėl gyvenu šia diena.

Aš turiu daug drąsos, tačiau ji dingsta kam nors supratus, kad elgiuosi nuoširdžiai.

Aš žinau, kad visos sienos griūva. ]]> Thu, 12 Jan 2006 18:02:27 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/kas-slepiasi-uz-juoko/207306.html http://rasyk.lt/dienorastis/kas-slepiasi-uz-juoko/207306.html