http://rasyk.lt lt KitoKs info@rasyk.lt info@rasyk.lt


Prieš keletą metų dingo visi gyvūnai.
Mes atsibudome vieną rytą, ir jų tiesiog nebebuvo. Net nepaliko mums žinutės ir neatsisveikino. Taip niekad ir neišsiaiškinom, kur jie dingo.
Mums jų trūko.
Kai kurie galvojo, kad tai pasaulio pabaiga, bet taip nebuvo. Tiesiog nebebuvo gyvūnų. Nei kačių ar triušių, nei šunų ar banginių, jokių žuvų jūrose, jokių paukščių danguje.
Mes buvome vieni.
Mes nežinojome, ką daryti.
Kurį laiką klaidžiojom sutrikę, ir tada kažkas pastebėjo, kad tai, jog nebeturime gyvūnų, nėra priežastis keisti įprastą gyvenimą. Ne priežastis keisti mūsų valgiaraštį ar nebetestuoti produktų, kurie gali mums pakenkti.
Galų gale, mes vis dar turėjome kūdikius.
Kūdikiai nemoka kalbėti. Jie beveik nejuda. Kūdikis nėra racionalus mąstantis padaras.
Mes gaminome kūdikius.
Ir juos naudojome.
Kai kuriuos valgėme – kūdikių mėsa yra švelni ir sultinga.
Mes dyrėme jiems odą ir puošėmės ja – kūdikių oda minkšta ir patogi.
Kai kuriuos naudojome bandymams.
Atverdavome jų akių vokus, lašinome į akis skalbimo priemones ir šampūnus, po lašelį į kiekvieną.
Mes juos raižėme, plikinome ir deginome. Mes suspausdavome jų kaulus ir įtaisydavome elektrodus į jų smegenis. Mes išimdavome reikalingus transplantacijai organus, ir šaldėme, ir švitinome.
Kūdikiai kvėpavo dūmais, jų venomis sruveno vaistai, kol galutinai užtrokšdavo arba kol jų kraujas liaudavosi tekėjęs.
Žinoma, tai buvo sunku, bet būtina.
Niekas negalėjo to paneigti.
Kai gyvūnai dingo, ką dar galėjome daryti?
Kai kurie žmonės, aišku, skundėsi, bet juk visada tokių atsiranda.
Ir gyvenimas grįžo į normalias vėžes.
Tik...
Vakar dingo visi kūdikiai.
Mes nežinome, kur jie išėjo. Mes net nematėm jų einančių.
Nežinia, ką darysim be jų.
Bet mes ką nors sugalvosim. Žmonės juk protingi. Tai mus ir iškelia aukščiau už gyvūnus ir kūdikius.
Mes ką nors sugalvosim.


Neil Gaiman - Babycakes ]]> Thu, 09 Mar 2006 23:42:41 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217518.html http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217518.html


Pabaigoje Viešpats davė Žmogui pasaulį. Visas pasaulis buvo Žmogaus, išskyrus vieną sodą. Tai mano sodas, bylojo Viešpats, ir čia jums negalima įeiti.
Į sodą atėjo vyras ir moteris, ir jų vardai buvo Žemė ir Gyvenimas.
Su savimi Vyras nešėsi mažą vaisių, ir kai jie atvyko prie sodo vartų, Vyras davė vaisių Moteriai, o Moteris perdavė jį Žalčiui su liepsnojančiu kardu, saugančiam Rytinius Vartus.
Ir Žaltys paėmė vaisių, ir įkėlė jį į medį sodo centre.
Tada Žemė ir Gyvenimas suprato, kad jie apsirengę, ir nusivilko savo apdarus, vieną po kito, kol liko nuogi; ir kai Viešpats ėjo per sodą, jis pamatė vyrą ir moterį, kurie nebeskyrė blogio nuo gėrio, bet buvo patenkinti, ir Jis pamatė, kad tai yra gerai.
Tada Viešpats atidarė vartus ir atidavė Žmonėms sodą, o Žaltį pakėlė nuo žemės, ir tas nužingsniavo išdidžiai ant keturių stiprių kojų; ir kur jis nuėjo, tik Viešpats tegali pasakyti.
Ir po to sode tebuvo tyla ir, retkarčiais, balsas žmogaus, atimančio vardą iš dar vieno gyvūno.


Neil Gaiman - In the End ]]> Thu, 09 Mar 2006 23:41:54 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217517.html http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217517.html


Po to, kai baigi sapnuoti, kai atsibundi ir išeini iš beprotiško ir didingo pasaulio į žemišką ryto šviesos nutviekstą nuobodžią kasdienybę, per tavo apleistų fantazijų liekanas žengia sapnų šlavėjas.
Kas žino, kuo jis buvo, kai dar gyveno? Tiesą sakant, nežinia, ar jis išvis kada buvo gyvas. Jis tikrai neatsakys į tavo klausimus. Šlavėjas kalba mažai, savo gargždžiu pilku balsu; o kai kalba – daugiausiai apie orą, mėgstamų sporto komandų perspektyvas, pergales ir pralaimėjimus. Jo nedomina niekas, kas nėra jis pats.
Kai tik atsibundi, jis ateina pas tave ir sušluoja karalystes ir pilis, angelus ir pelėdas, kalnus ir vandenynus. Jis sušluoja aistrą ir meilę, ir įsimylėjėlius; išminčius, kurie nėra drugeliai; mėsiškas gėles, elnio lėkimą ir Luizitanijos skendimą. Jis sušluoja viską, ką palikai sapnuose: gyvenimą, kurį dėvėjai, akis, pro kurias žvelgei, egzamino užduotis, kurių niekaip negalėjai surasti. Vieną po kito jis juos iššluoja: aštriadantę moterį, suleidusią iltis tau į veidą; vienuoles miškuose; negyvėlio ranką, išnirusią iš drungno vandens vonioje; skaisčiai raudonus kirminus, kurie ropojo tavo krūtine, kai prasisegei marškinius.
Jis sušluos viską, ką palikai atsibusdamas. O tada sudegins, palikdamas sceną švarią tavo rytdienos sapnams.
Elkis su juo maloniai, jei sutiksi. Būk mandagus. Nieko neklausinėk. Liaupsink jo mėgstamų komandų pergales, užjausk dėl jų nesėkmių, sutik su jo nuomone apie orus. Atseikėk jam tiek pagarbos, kiek jis jaučiasi vertas.
Nes yra žmonių, kurių jis nebelanko – sapnų šlavėjas, su savadarbėmis suktinėmis ir drakono tatuiruote.
Tu juos matei. Jų lūpos trūkčioja, akys bukai spokso; jie veblena, žliumbia ir inkščia. Kai kurie klaidžioja po miestą, apsivilkę skarmalais, visi jų daiktai – rankose. Kiti – užrakinti tamsoje, ten, kur negali pakenkti sau ar kitiems. Jie nėra išprotėję; ar, greičiau, sveiko proto netekimas - mažesnioji iš jų problemų. Tai blogiau, nei beprotybė. Jei leisi, tau pasakys: jie yra tie, kurie kasdien gyvena savo sapnų šiukšlyne.
Ir jei sapnų šlavėjas tave paliks, jis niekada nebegrįš.


Neil Gaiman - The Sweeper of Dreams ]]> Thu, 09 Mar 2006 23:41:15 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217516.html http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217516.html


senesnis už nuodėmę ir jo barzda nebegalėjo pražilti labiau. Jis norėjo mirti.
Nykštukų gentys Arkties olose nekalbėjo jo kalba; jie bendravo savo nervingu čirškėjimu, atlikinėjo savo nesuvokiamus ritualus. Žinoma, kai nedirbo gamyklose.
Sykį per metus nykštukai išvarydavo jį, kūkčiojantį ir protestuojantį, į Nesibaigiančią Naktį. Kelionės metu jis stovėdavo šalia kiekvieno vaiko pasaulyje lovelės, palikdamas po vieną iš nematomų nykštukiškų dovanų. Vaikai miegodavo, sustingę laike.
Nikolas pavydėjo Prometėjui ir Lokiui, Sizifui ir Judui. Jo bausmė buvo žiauresnė.
Ho.
Ho.
Ho.


Neil Gaiman - "Nicholas was... " ]]> Thu, 09 Mar 2006 23:40:10 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217515.html http://rasyk.lt/dienorastis/vertimas/217515.html Morpheus, the lord of dreams. Older than humankind itself, he inhabits - along with Destiny, Death, Destruction, Desire, Despair, and Delirium, his Endless sisters and brothers - the realm of human conciousness. His powers are myth and nightmare - inspirations, pleasures, and punishments manifested beneath the blanketing mist of sleep.

Surrender to him now. ]]> Sun, 22 Feb 2004 12:40:47 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/76800/76800.html http://rasyk.lt/dienorastis/76800/76800.html aš kritikuoju ne Jus, o Jūsų kūrinius. ]]> Thu, 19 Feb 2004 14:39:14 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/76371/76371.html http://rasyk.lt/dienorastis/76371/76371.html konkursan.
Bet jei tikrai sugebat. A, tiesa - fantastiką, ne eiles. ]]> Sun, 15 Feb 2004 20:13:37 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/75694/75694.html http://rasyk.lt/dienorastis/75694/75694.html Tue, 06 Jan 2004 21:19:44 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/68969/68969.html http://rasyk.lt/dienorastis/68969/68969.html Tue, 02 Dec 2003 23:28:18 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/64074/64074.html http://rasyk.lt/dienorastis/64074/64074.html Sat, 04 Oct 2003 17:20:24 +0200 http://rasyk.lt/dienorastis/56372/56372.html http://rasyk.lt/dienorastis/56372/56372.html