Rašymo džiaugsmai:)

Kaip gera po šiokios tokios pertraukos vėl imtis to, kas tau patinka labiausiai...
      Jauki vietelė kambaryje, karšta arbata, įkvėpianti muzika, plazdantis drugelis ten kažkur sielos kertelėj, taip nekantraujantis prasiveržti mintimis ant popieriaus lapo ar kompiuterio ekrane. Galima sakyti, per visus tuos paprastus kasdienius rūpesčius ir rutiną buvau beveik pamiršusi jausmą, kuris užplūsta rašant. O buvau jo pasiilgusi:)
    Tiesa, ketvirtoji mano kūrinuko dalis stumiasi taaip sunkiai, taaip pamažėle, tarsi vėl bandyčiau išsukti aprūdijusi smągratį. Tačiau skubėti nėra kur ar ne? Tai ir yra vienas iš didžiausių skirtumų tarp rašymo mokyklai ir rašymo sau (arba rašykams, chi chi:} ) - jokių apribojimų, jokių smaugiančių terminų, viskas taip, kaip tau pačiai norisi.