(27)
Čepkeliai, atsibuskite,
Ant kraujo jos sukūrę ugnį -
Į datą atslenka dar vienas nulis
Ir paskutinė Lietuvos meška.
Greit šimtas penkiasdešimt jau,
Kai suurzgė mirtim,
Krauju per visą kraštą ištekėjus.
Ar nereikėtų kelti Kryžių kalną,
Kad atmintim kaip nuodėme nudegintų kiekvieną?
Gilėja kraujas, o sapnais matau-
Kaip atkakli meška per savo mirtį plaukia.
Atleisk, žvėrie,
Ne vieną kartą dėl tavęs verkiau,
Norėdamas įaugt kaip atgaila į Kryžių kalną.
----------=
*1883 m netoli Musteikos kaimo nušauta paskutinė Lietuvos meška