poza šalmas varveklis ex

pragaiš tin tirpsta dūmais veja kilpą
kiliman džar lyg peiliu liu loja virba
ne rimas tas ner imas irimas
šalta vėl ir dar šalčiau jie imas
per skirti sienojus į dainingus
ir verlibriškus sten burbiškus palink ir
darbo reik ne reik lyg duo nos tau
nu riekti iš balso įsčių žo džiai jau
kiai ir sos be sosto šoviniai be šauk
kalę tu kali įr kryžium žio ty liau
springula gerklėj o mintys ir  min ty
tik ato dū siai ne aukurą statys
dūmo dū mo jautriai ty lim be
to vienin telio tylė jimo sapne
prieš pa bund ant su kimiais labry
kau niesi sava jam svai guly