Po savo archyvą pasidairius...

Nendrės pūkeliu

Drauge sagstant žvilgsniais
Šventiesiems tiesiai į akis,
Aikštingąją Etną įveikus
Palengva,
Jokių abejonių neliko,
Kad dvi vienaskaitos
Vienu "Mes"
Tampa čia.

Nežinau, ar ilgai kentėjai
(ko gero, taip),
Liūdėjai, laukei
Viltyje.
O aš tiek sykių bandžiau pabėgti,
Bet kaskart sustodavau,
Lyg kas laikytų
Širdyje.

Tačiau netikėti atsivėrimai
Už ąsotį vyno
Buvo svaresni
Ir Tu lyg nendrės pūkeliu
Švelniai miglą
Nuo mano sielos nuvijai.