Tu ir fantazija? Geriau susitaikyk.
Tu dirbi nešike autobusų stotyje,
kvėpuoji autobusų dūmais, plaukai
pilni varnalėšų sėklų, eini
perlinkus. Tau sunku ir gatvę perkirst.
Apsmurgimas mintyse ir išorėje.
Pastebi bendrybes, jomis gyveni,
vienovė ramina smulkmenų nepastebi,
jų neperpranti. Mėgsti sintetiką,
bijai ir plačių, ir siaurų laiptinių.
Bijai tamsių spintų. Esi baili
vidutinybė, skėčio rankena per trumpa,
kariuomenei netinki, santwchnikams irgi.
Turi tenkintis kuo esi.
Mielas Drauge, matau, kad kažką nusimanote... Ar įmanoma grįžti į kantrybę, susigrąžinti valią, po juodosios magijos, ir išprotėjimo... Ar įmanoma vėl susitempti ir grįžti į tvarkingą discipliną, po ilgo vedimo iš proto? Jaučiuosi lyg muilo burbulų kolekcija, ir tirpstu lyg miražai.... O toli jau nuo manęs gaivūs fantazijos šaltiniai...