Paradiso Canario

Mažyti mano, kai tu miegi į apskritimą susisukęs,
Ir kojeles suglaudęs taip gražiai į vieną krūvą,
Pamąstau, kad gal rojuj gyvuliukų*
Gražesnių angelų ir nebūna.

Vien būdamas laimės man pūdą atseikėji,
Grožiuosi tavim, negaliu atsipeikėt.
Švelnus lyg šilkaverpio vilnos pūkai,
Ir šienu kvepi man miegodamas,
Mąstau vis, ar lanko šuniuką sapnai,
Kad strykteli kartais net lodamas.

Atleisk, kad žmogus, kad suprasti nemoku,
Ką reiškia cypimas, inkštimas ir tonai kiti,
Šunyti, suprask, man neduoda,
Mylėti ir jausti tyra širdimi...


* Gyvūnėlių rojus. Nors Krikščionybė teigia, kad šunys sielos neturi, aš manau, kad tai netiesa, ir mūsų augintiniai, kokie bebūtų, gyvens danguje šalia mūsų, gyvūnėlių rojuje :-)